Stepas Sodeika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stepas Sodeika (1903 m. gruodžio 11 d. Jurbarke -1964 m. kovo 15 d. Chicagoje, IL - JAV), dainininkas (baritonas), pedagogas, chorvedys, kompozitoius.
[taisyti] Biografija
Antano ir Stasio Sodeikų brolis. Baigęs Jurbarko pradžios mokyklą ir keturias progimnazijos klases, pas J. Pocių išmoko vargonuoti ir 1914 - 1918 vargonininkavo Pašiliuose ir Kaltinėnuose. 1918 - 1920 dar mokėsi Jurbarke, o paskui nuvyko į Kauną ir ketverius metus lankė gimnaziją. 1924 įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą-konservatoriją, kur dainuoti mokėsi pas K. Jozevskaitę, M. Cerkaskają ir J. Volkovą.
Nuo 1926 pradėjo vadovauti katalikų bažnyčios ir kitiems chorams. 1929 baigęs muzikos studijas, buvo pakviestas dainuoti Kauno valstybės teatran, kur sukūrė keletą klasikinių operų vaidmenų - debiutavo Ch. Gounod operoje „Faustas" Valentino vaidmenyje. Neilgai užsibuvęs Kaune, vėl sugrįžo į Klaipėdą, ten išvarė platų kūrybinės ir muzikinės veiklos barą. Konservatorijoje dėstė dainavimą, chorvedybą ir instrumentinę muziką, nuo 1935 Pedagoginio instituto muzikos lektorius. Dalį dainininkų atskyrė nuo „Aidos" choro ir sudarė „Vaidilutės" chorą (16 moterų ir 20 vyrų). Vien 1933 choras surengė 25 koncertus, dainavo Klaipėdos operos spektakliuose. Pats sukūrė Barono vaidmenį G. Verdi „Traviatoje" ir Valentino vaidmenį Ch. Gounod „Fauste". 1938 Klaipėdos dainų šventei parengė „Vaidilutės" 56 dalyvių chorą ir „Aukuro" draugijos 30 dalyvių vyrų chorą. Buvo jungtinio choro dirigentas. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, 1939 su Pedagoginiu institutu išsikėlė į Panevėžį, o 1940 į Vilnių. Dėstė muziką, kartu su J. Gaubu vadovavo reprezentaciniam (26 moterys ir 25 vyrai) Vilniaus Arkikatedros chorui.
1944 pasitraukęs į Vokietiją, 1945 vasarą S. Sodeika su G. Velička Bamberge suorganizavo tautinį ansamblį - 42 dalyvių mišrųjį chorą, su kuriuo vėliau persikėlė į Wiesbadena, o paskui į Seligenstadą. Ansamblis pastatė muzikinius veikalus „Atsisveikinimas", „Nemunas žydi" ir „Žmonės prie vieškelio", giedojo bažnyčiose ir koncertavo.
Nuo 1945 Hanau stovykloje veikė ir kitas lietuvių ansamblis - 38 dalyvių mišrusis choras, 1946 pasivadinęs „Dainavos" vardu. Jam nuo 1949 vadovavo S. Sodeika. Su šiuo kolektyvu dirbo Kemptene ir Memmingene, pastatė keletą muzikinių veikalų, uoliai propagavo lietuviškas dainas.
1950 atvykęs į JAV, S. Sodeika apsigyveno Chicagoje ir pradėjo vargonininkauti Šv. Kryžiaus lietuvių parapijoje. Atgaivino „Dainavos" meno ansamblį ir iki 1964 jam sėkmingai vadovavo. Ansamblis per pamaldas giedojo bažnyčioje, rengė religinės ir pasaulietinės muzikos koncertus. Pirmasis koncertas įvyko 1950 m. spalio 8 d. Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje. Su G. Velička vėl statė muzikinius veikalus, atgaivino jo montažą „Nemunas žydi", kuris kelis kartus buvo parodytas Chicagoje ir kitose lietuvių kolonijose. Pastatė ir kelis kartus parodė M. Petrausko-R Sarpaliaus operetę „Šienapjūtė". Ansamblis yra atlikęs Č. Sasnausko kantatą „Broliai", S. Šimkaus kantatą „Atsisveikinimas su tėvyne", J. Žilevičiaus kantatą „O Vytaute, Didis", L. van Beethoveno oratoriją „Kristus Alyvų kalne", G. Rossini „Stabat Mater", A. Adamo oratoriją „Betliejaus žvaigždė", S. Sodeikos muzikinę poemą „Čičinskas" ir kantatą „Leiski mums". Ansamblis išmoko daug giesmių ir dainų, koncertavo daugelyje JAV miestų bei Kanadoje, dalyvavo dainų šventėse, iš viso surengė 125 koncertus.
S. Sodeika išugdė daug gerų dainininkų, buvo aktyvus ALRK Vargonininkų sąjungos narys, iškėlė idėją rengti lietuvių dainų šventes Justice Parke (pirmoji 1954 m. gegužės 27 d., antroji 1956 m. rugpjūčio 1 d.) ir buvo jų dirigentas. Taip pat dirigavo 1956 I-ojoje ir 1961 2-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Chicagoje. Nemažai rašė lietuviškoje spaudoje įvairiais muzikos klausimais, sukūrė dainų ir giesmių chorams bei solistams, kūrinių fortepijonui, muzikinę poemą „Čičinskas", kantatą „Leiski mums" ir kt. Jo daina „Šiaurės pašvaistė" skambėjo 1978 5-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Toronte. Po mirties išleistas S. Sodeikos dainų ir giesmių rinkinys „Kad sugrįžęs ant Nemuno kranto" (parengė ir redagavo V. Jakubėnas).
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
