Stemplės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Stemplės | ||
|---|---|---|
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | |
Stemplės – kaimas Šilutės rajone, 12 km į rytus nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna-Kvėdarna; pietrytiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo intakas); iš rytų prieina Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), iš pietų - Stemplių, iš šiaurės Žąsyčių miškai.
Stemplėse yra 1943 m. pastatyta katalikų Šv. Aloyzo bažnyčia, veikiančios katalikų kapinės, pradinė mokykla (nuo 1919 m.), biblioteka (nuo 1945 m.), medicinos punktas, girininkija, parduotuvė. Kultūros paminklai: 1 istorijos (dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo 1836-1848 m. gyveno poetas, istorikas Simonas Stanevičius, 1 archeologijos (Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais), 2 dailės (koplytstulpis (1875 m.) ir koplytėlė), stogastulpis Nepriklausomybės signataro K. Šaulio gimtinėje (V. Stumbras).
[taisyti] Istorija
1695 m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Platerio sūnams pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Plateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki 1950 m. Stemplės priklausė Švėkšnos valsčiui (buvo Stemplių seniūnijos centras). 1950–1960 m. - Stemplių apylinkės bei „Aušros“ kolūkio centras.
1863 m. gegužės 11—12 dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su caro kariuomene. 1881 m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Plateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. 1864-1904 m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. 1905 m. Rusijoje vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas . Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: 1949 — 1961 m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; dirba dvi mokytojos (2005). Iki nepriklausomybės daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje bei Stemplių girininkijoje.
| Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m. | ||||||
| 1923 m. | 1959 m. | 1970 m. | 1979 m. | 1987 m. | 1997 m. | 2001 m. |
| 312 | 140 | 117 | 112 | 86 | 116 | 99 |
[taisyti] Žymūs žmonės
Stemplėse gimė:
- Domas Balandis, teisininkas,
- Birutė Toleikytė–Lengvenienė, mokytoja, poetė,
- Pranas Stanelis, teisininkas,
- Kazimieras Steponas Šaulys, prelatas, Nepriklausomybės akto signataras,
- Vaclovas Šaulys, gydytojas
ir kt.
