Startiniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Emberizidae | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Geltonoji starta (Emberiza citrinella) |
||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Startiniai (lot. Emberizidae, vok. Ammern) - žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima. Tai nedideli, 15-60 g sveriantys paukščiai, turintys vidutinio dydžio, iš šonų suplotą snapą. Tarp sučiaupto snapo antsnapio ir posnapio yra plyšys. Sparnai gana įvairios formos ir ilgio. Gana dažnas lytinis dimorfizmas.
Gyvena atviruose biotopuose: stepėse, miškastepėje, tundroje, pamiškėse, kirtimuose. Klajokliai arba traukiantys paukščiai. Lizdą dažniausiai suka ant žemės, rečiau krūmuose. Deda 4-6 išmargintus kiaušinius. Peri 11-13 dienų. Minta daugiausia sėklomis, kartais vabzdžiais.
Žinoma apie 200 rūšių, paplitusių visame Žemės rutulyje. Lietuvoje aptinkamos 9 rūšys:
- Pilkoji starta (Miliaria calandra)
- Geltonoji starta (Emberiza citrinella). Pav.
- Nendrinė starta (Emberiza schoeniclus)
- Sodinė starta (Emberiza hortulana)
- Vakarinė starta (Emberiza cirlus)
- Šiaurinė starta (Emberiza rustica)
- Mažoji starta (Emberiza pusilla)
- Pentinuotoji starta (Calcarius lapponicus)
- Sniegstartė (Plectrophenax nivalis)