Stanislovas Dagilis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislovas Dagilis, 1843 m. kovo 17 Mažutiškiuose (Biržų r.) – 1915 m. gruodžio 19 Biržuose; poetas, vertėjas. Jono ir Martyno Yčų dėdė iš motinos pusės.
Mokėsi Kėdainių ir Slucko reformatų gimnazijose, studijavo Peterburgo Istorijos-filologijos institute. Jį 1873 m. baigęs, iki 1894 m. buvo Sumų (Ukraina) gimnazijos klasikinių kalbų mokytoju, grįžęs į Lietuvą gyveno Biržuose.
Bendradarbiavo Aušroje (straipsniai Lietuviška rašliava, 1884, Nr. 1; Keli žodžiai apie poeziją abelnai, o ypač sudėjimą eilių, 1886, Nr. 1), Draugijoje, Pasiuntinyje, Biržų kalendoriuje, parengė 1910 m. reformatų giesmyną. Parašė šviečiamosios nuostatos eilėraščių (Skaitytojui, Čiūčia liūlia varguolėlį, Artojas ir kt.), poemą Joninės Parovėjos karčemoje. Išvertė A. Mickevičiaus Konradą Valenrodą, Tris Budrius, L.Kondratovičiaus-Sirokomlės Lietuvą, M.Lermontovo Angelą, Tris palmes, A. Puškino Eugenijaus Onegino ištraukų, Poetą, F. Šilerio Įveiktuves ir kitų poetų kūrinių.
Originalią ir verstinę poeziją skelbė Lietuviško šiupinio pavadinimu leistais rinkiniais. Priklauso poetams aušrininkams, daugelį jų pranoksta eiliavimo ir stiliaus kultūra, yra vienas kūrybiško vertimo lietuvių vertimų istorijoje pradininkų.
Biržuose S.Dagiliui pastatytas paminklas (autorė N. Gronskienė, 1923).
