Skalumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skalumas mineralogijoje aprašo kristalinių medžiagų polinkį skilti iš anksto numatomomis plokštumomis, kai po skilimo gaunamas lygus paviršius.

Šį savybė svarbi atskiriant mineralus. Įvairūs kristalų skilimo ypatumai leidžia lengviau šlifuoti ar pjaustyti skirtingus mineralus. Vieni kristalai skyla lengviau, kiti - sunkiau, tačiau net ir pačius kiečiausius (žiūr. Moso skalę) mineralus galima suskladyti pagal skalumo plokštumas. Pavyzdžiui, pats kiečiausias mineralas, deimantas, skyla keturiomis kryptimis, lygiagriačiomis oktaedro sienelėmis.

Priklausomai nuo mineralo sugebėjimo skilti, skiriamos šios skalumo klasės:

• labai tobulas skalumas (žėrutis)
• tobulas skalumas (kalcitas, galenitas)
• vidutiniškai tobulas skalumas (kartais vadinamas geru) (piroksenas, fluoritas)
• netobulas (blogas) skalumas (granatas)
• labai netobulas (labai blogas ar mineralas neskalus) (kvarcas)