Simbolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Simbolis (gr. symbolon ~ „sumesti kartu") - daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, perteikiantis kokią nors sąvoką ar idėją, turintis tradicinę reikšmę. Iš tikrųjų simbolio sąvoka labai priklauso nuo to, kur jis naudojamas ir iš kokios „pusės“ į jį žiūrima – psichologinės, sisteminės ar kt. Tuo tarpu, žiūrint iš daugiau psichologinės ir filosofinės pusės, visos sąvokos gamtoje yra simbolinės, o jų išreiškimai – paprasčiausi simboliški žmogaus darbo produktai, kurie yra alegoriniai (bet ne tiesiai išreiškiantys) simbolinei reikšmei. Žvelgiant iš sisteminės pusės, simbolis yra bendravimo, pranešimo ženklas: tai grafiškai, raštu ar balsu perteikta sąvoka, apibūdinanti kitą, kiek abstraktesnę, ar daikto savybę.

[taisyti] Simbolis ar ženklas?

Neretai simbolis ir ženklas naudojami kaip sinonimai. Tačiau nuo ženklo simbolis skiriasi tuo, kad ženklas idėją vaizduoja gana tiesiogiai, o simbolis dažniausiai vaizduoja daugiau, jis gerokai turtingesnis asociacijomis (tiek kultūriškai sąlygotomis, tiek asmeninėmis).

[taisyti] Simbolių panaudojimas

Simboliai naudojami beveik visur aplinkui – jų galime pamatyti eidami gatve, sutikti literatūros šaltiniuose, kasdienėje kalboje ir t.t. Dažniausiai net nepastebime, kad tai, ką naudojame yra simbolis. Pvz., mūsų naudojami žodžiai - tam tikra prasme yra simboliai. Matematikoje taip pat naudojami simboliai - +, = ir kt. Simbolinę reikšmę įgavę beveik visi daiktai aplinkui: nuo saulės iki paprasto darbo stalo.

[taisyti] Etimologija

Kilo iš dviejų graikiškų žodžių šaknų: σύμ- (sym-; reiškia „kartu") ir βολή (bole; reiškia „metimas“). Pirmą kartą panaudotas homeriškame himne, skirtame Hermiui. Jame Hermis, pamatęs vėžlį, ištaria συμβολον ηδη μοι - „džiaugsmo simbolis man!".