Saliamonas Banaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saliamonas Banaitis (1866 m. liepos 15 d. - 1933 m. gegužės 4 d.) – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
S. Banaitis gimė zanavykų krašte, Vaitiekupių kaime, netoli Šakių. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, baigė buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge.
Spaudos draudimo metais įsitraukė į lietuviškąją veiklą. 1890 m. talkininkavo „Varpo“ ir „Ūkininko“ redakcijoms, 1905 m. rudenį įsteigė pirmąją lietuvišką spaustuvę Kaune. Išvertė ir 1907 m. išleido japonų pasakų knygelę. 1915 - 1917 m. leido laikraštį „Kauno žinios“ lietuvių, lenkų ir vokiečių kalba.
Daugiausia S. Banaitis spausdino Šv. Kazimiero draugijos leidžiamas knygas ir periodinius leidinius. Iki 1914 m. spaustuvėje pasirodė 1 milijonas ir 300 tūkstančių knygų bei brošiūrų, beveik 2 milijonai laikraščių numerių. 1918 m. perdavė spaustuvę Šv. Kazimiero draugijai.
Daug pasidarbavo Lietuvos atgimimui. Pirmojo pasaulinio karo metais spausdino slaptus atsišaukimus, nukreiptus prieš vokiečių okupaciją, gavo leidimą įsteigti pirmąją lietuvių gimnaziją Kaune. Pats įkūrė 12 lietuviškų pradžios mokyklų. Lietuvių konferencija 1917 m. jį išrinko Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. S. Banaitis tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru.
Nepriklausomybės metais jo veikla buvo ženkli ne vienoje srityje. Padėjo organizuoti Lietuvos kariuomenę, įkūrė Lietuvos žemdirbių sąjungą, leido ir redagavo jos savaitraštį „Žemdirbių balsas“. Prisidėjo prie prekybos ir pramonės banko, Lietuvos garlaivių akcinės bendrovės steigimo.
Paskutiniais gyvenimo metais dirbo Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. Jau senatvėje, 1926 m., turėdamas 60 metų, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, bet studijų nebaigė - 1933 m. mirė. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
