Psichodelija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Psichodelija (gr. ψυχη psychḗ, "siela" ir gr. δῆλος dẽlos, "atviras"; atvirumo būsena) - euforinė, transo būsena, bei su ja susiję rezultatai, "psichodelinė muzika".
Būseną aktyvuoja įvairūs veiksniai: psichoaktyvios medžiagos, meditacija, muzika, akustinės arba optinės priemonės.
Terminą (angl. psychedelic) 1956 pavartojo ir pagrindė britų psichiatras Humphry Osmond kartu su rašytoju Aldous Huxley.
