Psichikos sutrikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Protinė liga, psichikos liga, dvasios negalia - bendras pavadinimas, taikomas įvairiems psichikos (mąstymo, elgsenos, jausmų) sutrikimams, neretai - tiesiog dvasinėms problemoms apibūdinti.

Daugeliu atvejų sunku pasakyti, ar tam tikras žmogus turi dvasinių negalavimų, ar jis tiesiog skirtingai supranta pasaulį (taip vadinami keistuoliai). Yra žinoma, kad daugelis genialių žmonių (Salvadoras Dali, Frydrichas Nyčė, Nikolajus Lobačevskis, Hovardas Hjudžas, Džonas Rokfeleris) buvo laikomi keistuoliais, psichikos ligoniais arba išties sirgo psichikos ligomis, tad kartais daroma prielaida, kad nemaža dalis psichikos ligonių - tai tiesiog prie visuomenės neprisitaikę žmonės, mąstantys taip pat logiškai, tačiau skirtingu būdu, nesuprantamu daugumai žmonių.

[taisyti] Kategorizavimas

Sąlyginai psichikos ligos skirstomos į turinčias fiziologinės kilmės priežastis, pvz., silpnaprotystė, epilepsija ir gydomas psichiatriniais metodais bei psichologinės kilmės, pvz., neurozė, depresija, gydomas psichoterapiniais būdais. Aiškios ribos tarp dvasinės ir fiziologinės kilmės psichikos sutrikimų nėra: daugelis psichiatrų ir psichologų iki šiol ginčijasi, ar, pvz., šizofrenija bei depresija gali turėti fizines priežastis, ar tai tik psichikos sutrikimai, sukelti anksčiau patirtų pergyvenimų.

Psichiatrijoje naudojamas psichikos sutrikimų kategorizavimas skirtingose šalyse (pvz., JAV, Lietuvoje, Prancūzijoje) skiriasi, taip pat - skiriasi ir sutrikimų kategorizavimas pagal įvairias psichiatrijos ir psichologijos sroves.

[taisyti] Modernus priežasčių aiškinimas

Šiuo metu medicinos ir psichologijos sukaupti duomenys neleidžia tiksliai susieti vienų ar kitų dvasinių negalavimų su fizine smegenų būsena: pastebimi fiziologiniai (pvz., mediatorių apykaitos) sutrikimai negali būti vienareikšmiškai traktuojami, kaip negalavimo priežastis, nes daugeliu atvejų tai gali būti tiesiog negalavimo (pvz., prastos mitybos, kilusios dėl depresijos) pasekmė, ar netgi pašalinis medikamentų poveikis (manoma, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų pakitimai gali būti ilgalaikio medikamentinio gydymo pasekmė). Kita vertus, daugeliu atvejų negalima tarti, kad tam tikras dvasinis sutrikimas neturi fiziologinių priežasčių, nes pastarosios gali būti dar neatrastos.

Taip pat ginčijamasi ir dėl daugalio psichikos ligų apibūdinimo: pvz., skirtumų tarp neurozės ir depresijos, šizofrenijos ir psichozės ir t.t. Neretai nesutariama, ar tam tikras psichikos negalavimas laikytinas simptomu, ar liga, pvz., depresija, paranoja, sociopatija. Kartais nesutariama, ar tam tikra psichikos savybė iš viso laikytina sutrikimu.

Kai kurie dažniau išskiriami dvasiniai sutrikimai ir neįprastumai: