Neftidė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Eneados dievai |
|
Setas ir Neftidė |
Neftidė (Nebeteta, Nebt-het, Nibt-ha, Nebt-hu) (graik. Nebhthus, lot. Nebhthys) egiptiečių mitologijoje - mirties deivė, viena iš devynių eneados dievybių. Atstovauja orą.
Antroji žemės dievo Gebo ir dangaus deivės Nut dukra, Seto žmona. Pagal vieną iš variantų Anubio motina. Neftidė - nederlingų žemių personifikacija.
Vaizduojama kaip sakalas arba kaip moteris dažniausiai ištiestais sakalo sparnais, simbolizuoja apsaugą. Jos vardas reiškia "rūmų valdovė", todėl būna su hieroglifais neb (krepšys) ir het (namai, rūmai).
[taisyti] Kultas
Manoma, kad Neftidė nebuvo garbinama ir neturėjo savo kulto centro, ji buvusi sukurta kaip būtinas eneadai dievo Seto moteriškos lyties atitikmuo. Šią prielaidą patvirtina tai, kad mitų apie Ozyrį centre Neftidė veikia ne su Setu, o su Izide, be to, būdama ne savarankiškas personažas, o tik Izidės bendražygė. Pagal būdą artima Setui ir priešiška Izidei bei Ozyriui.
Izidė plaukia dieniniu Saulės laivu, o Neftidė - naktiniu. Nugirdžiusi Ozyrį, slapta nuo jo pastoja ir pagimdo Anubį. Su seserimi Izide saugo Ozyrio mumiją.
[taisyti] Mitai
Viename iš mitų Neftidė lydi Ozyrio ieškančią Izidę, kartu su ja aprauda Ozyrį. Minima senovės graikų rašytojo Plutarcho traktate „Apie Izidę ir Ozyrį“.
Neftidė helėnų tapatinama su Afrodite ir Nike.
