Monarchianizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Monarchianizmas - šį biblinės krikščionybės požiūriu eretišką judėjimą maždaug 200 m po Kristaus pradėjo Paulius iš Samosatos Antiochijoje. Erezijos esmė koncentravosi aplink Trejybės doktriną. Siekiant išlaikyti Dievo vienumą ir vieningumą (monoteizmą), buvo neigiamas Dievo trejybiškumas. Buvo neigiamas ir pilnas Jėzaus dieviškumas. Vystymosi procese pagrindiniai klaidingi monarchizmo teiginiai suskilo į tris tipus:

• įsūnijimas (dinamizmas) - teigė, kad Kristus buvo įsūnytas Dievo sūnus. Jis tapo dievišku Jo krikšto metu ir buvo įsūnytas po Savo prisikėlimo.
• modalizmas - kad Kristus ir Šventoji Dvasia Trejybėje nėra skirtingi asmenys, bet tik Dievo būties ir apsireiškimo būdai. Tai buvo Trejybės neigimas. Maždaug nuo 200 po K. pagrindinis šios srovės mokytojas buvo žmogus vardu Sabelijus. Modalizmas ir šiandien tebėra plačiai paplitęs.
• modifikavimas - kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia tėra vienintelio tikrojo Dievo vardai.