Merkys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Merkys | |
|---|---|
 |
|
| Ilgis | 203 km |
| Baseino plotas | 4416 km² |
| Vidutinis debitas | - m³/s |
| Ištakos | Baltarusija |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva |
Merkys - dešinysis Nemuno intakas, didžiausia pietryčių Lietuvos upė. Upės visas ilgis - 203 km, o Lietuvoje - 190 km (teka Šalčininkų ir Varėnos rajonais), tačiau Merkys dar tęsiasi ir už Lietuvos ribų. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis tik 37 km. Čia į jį įteka begalė šaltinių, upės: Ūla, Grūda, Skroblus, o pats Merkys atiduoda savo vandenis Nemunui. Vidutinis Merkio nuolydis 67 cm/km, o debitas - 33,4 m3/s. Žemupyje nuolydis dar didesnis už vidutinį, rėvose upė teka beveik 2 m/s greičiu.
Taip pat Merkys pasižymi labai įvairia ir vertinga žuvų fauna, pirmiausiai tai margieji upėtakiai (Salmo trutta fario)ir kiršliai (Thymallus thymallus), kuriuos dzūkai vadina taparais. Seniau Merkio baseino upėse neršė apie 40% Lietuvos lašišų (Salmo salar) ir šlakių (Salmo trutta trutta), žiobriai (Vimba vimba) ir net eršketai (Acipenser sturio).
Dabar Merkyje vyrauja kiršliai (Thymallus thymallus) ir karpinės sraunių vandenų rūšys - rainės (Phoxinus phoxinus), strepečiai (Leuciscus idus), srovinės aukšlės (Alburnoides bipunctatus), šapalai (Leuciscus cephalus), gružliai (Gobio gobio), ešeriai (Perca fluviatilis).
2005 metų, rugpjūčio 12-15 dienomis, praūžus stiprioms liūtims ir vėtroms, Merkio vandens lygis itin šoktelėjo: vietomis net iki 4 metrų gylio. Kai kuriose vietovėse jis aukštesnis už iki šiol rugpjūčio mėnesiais fiksuotą aukščiausią vandens lygį. Šiomis dienomis buvo draudžiama bet kokia veikla upėje, tačiau nuostolių neišvengta: daug nuskendusių baidarių, valčių ir skęstančių žmonių.
