Liuksemburgo politinė sistema
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liuksemburgas yra konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas yra didysis hercogas Henri.
Šalis yra suskirstyta į keturias rinkimines apygardas:
- Pietų - Esch ir Capellen kantonai
- Rytų - Grevenmacher, Remich ir Echternach kantonai
- Centro - Liuksemburgo ir Mersch kantonai
- Šiaurės - Diekirch, Redange, Wiltz, Clervaux ir Vianden kantonai
Esch-sur-Alzette, Grevenmacher, Liuksemburgo ir Diekirch miestai yra rinkiminių apygardų centrai.
Konstitucijoje užfiksuotas parlamento narių skaičius yra 60 narių, kurie renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą.
- Pietūs - 23 deputatai
- Rytai - 7 deputatai
- Centras - 21 deputatas
- Šiaurė - 9 deputatai
2004 m. birželio 13 d. rinkimų rezultatai:
- 36,11 % CSV / PCS (Socialinė krikščionių partija Parti social-chrétien) : 24 vietos
- 23,37 % LSAP / POSL (Liuksemburgo socialistų darbininkų partija Parti socialiste des travailleurs du Luxembourg) : 14 vietų
- 16,05 % DP / PD (Demokratų partija Parti démocrate) : 10 vietų
- 11,58 % Déi Greng (Žalieji) : 7 vietos
- 9,95% ADR (Populistai) : 5 vietos
- 1,90 % Déi Lénk (Kairieji)
- 0,92% KPL (Komunistai)
- 0,12% FPL
Valstybės taryba = 21 narys (Valstybės tarybos narius maksimaliam 15 metų periodui skiria didysis hercogas). Liuksemburgo politinei sistemai būdingas aukštas konsensuso lygis, kuris pasiekiamas sudarant koalicijas.
Liuksemburgas nuo pat pradžios yra aktyvus Europos Sąjungos narys, nes nuo narystės Europos Sąjungoje labai priklauso Liksemburgo ekonominė gerovė. 1995 m. Liuksemburgo premjerministras buvo paskirtas Europos Komisijos pirmininku, tačiau 1999 m. turėjo atsistatydinti dėl kaltinimų korupcija.
