Lietuvos archeologai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Lietuvoje archeologinius kasinėjimus pradėjo grafas Eustachijus Tiškevičius, gyvenęs XIX a. pradžioje ir sukūręs senienų kolekciją Vilniaus universitete. Archeologinius kasinėjimus vykdė ir patriarchas dr. Jonas Basanavičius kūręs Lietuvių kilmės trakiškąją teoriją, tačiau Lietuvos mokslinei archeologijai pradžią padėjo Jonas Puzinas, 1934 m. baigęs studijas Heidelbergo universitete.

Lietuvos archeologai mokslinius tyrimus vykdo Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos ir archeologijos institute, o archeologo specialybę galima įsigyti Vilniaus universiteto istorijos fakultete, kur taip pat susibūrė archeologų profesionalų kolektyvas. Žinomiausia lietuvių kilmės archeologė - pasaulinio garso mokslininkė Marija Gimbutienė, atkūrusi taip vadinamos Kurganų kultūros įtakų istoriją Senajai Europai, kuri jos nuomone buvo matriarchatinė. Jos diskusija praėjusio šimtmečio pabaigoje su kitu archeologijos galiūnu C.Renfrew gerokai pastūmėjo indoeuropiečių problemą. Rimutė Rimantienė gilino M.Gimbutienės koncepcijas ir tyrinėjo Virvelinės keramikos kultūros įtakas Baltų etnogenezei - išstyrinėjo Pamarių kultūrą. Algirdas Girininkas, šiuo metu vadovaujantis Mokslų akademijos archeologams, daugelį dešimtmečių tyrinėjo Kretuono ežero pakrantes - akmens ir vėlesnių amžių archeologinius paminklus ir įvertinęs virvelinės kultūros įtakų svorį Baltams neolite, sukūrė savitą Baltų - vietinių gyventojų nuo poledynmečio. t.y. Baltų - autochtonų teoriją grįsdamas ją ir naujausiais archeogenetikos pasiekimais. Paleolito, besispecializuojantis šioje srityje, žinovas Lietuvoje - Egidijus Šatavičius, mezolito - Egidijus Šatavičius, Vygandas Juodagalvis, Tomas Ostrauskas, o neolito - Algirdas Girininkas, Džiugas Brazaitis, Egidijus Šatavičius, Vygandas Juodagalvis, Tomas Ostrauskas. .

Itin menkai tyrinėtą žalvario amžių Lietuvoje nušvietė R.Rimantienės bendradarbė Elena Grigalavičienė, o tyrimus tęsia Vilniaus Universitete studentus archeologus rengiantis Algimantas Merkevičius. Geležies amžiaus žinovas - Vilniaus Universiteto Archeologijos katedros vadovas Mykolas Michelbertas. Bene žinomiausias prūsologas yra jo kolega Valdemaras Šimėnas. Viduramžių archeologijos žinovas yra dabartinis Kultūros paveldo departamento vadovas Albinas Kuncevičius, o Kernavės rezervate šio bei ankstesnių laikotarpių pagrindinius tyrimus atlieka Aleksiejus Luchtanas ir Gintautas Vėlius. Geriausias Baltų ginkluotės žinovas buvo Mokslų akademijos archeologas Vytautas Kazakevičius, o Lietuvos pilių žinovas yra Gintautas Zabiela.

Archeologams antropologijos srityje talkina Vilniaus Universiteto mokslininkas Gintautas Čėsnys. Archeologų kolektyvai dirba muziejuose, o apskaitą veda ir senąjį paveldą nuo industrinio ir kito niokiojimo saugo Kultūros Paveldo centro archeologai Jonas Balčiūnas, Arūnas Strazdas vadovaujami Broniaus Dakanio. Povandeninės archeologijos tyrimus plėtoja Kuršių žinovas Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus. Dailės Akademijos rektorius taip pat yra žinomas Žemaitijos Akmens amžiaus tyrėjas Lietuvoje Adomas Butrimas. Vilniaus Pedagogikos universiteto istorikai taip pat įgyja archeologinės praktikos žinių padedami archeologo Baltų proistorės katedros vadovo Eugenijaus Jovaišos, archeologų yra ir Kauno Vytauto didžiojo universitete. Archeologai savo tyrimuose naudoja radiokarboninius radinių datavimo metodus, žiedadulkių analizę povandeninius tyrimus (-žinovas Zenonas Baubonis, neseniai Luokeso ežere Molėtų rj. aptikęs polinės gyvenvietės liekanas), aerofotografiją (- žinovas archeologas Romas Jarockis), tačiau Lietuvos archeologų instrumentinė bazė nėra stipri, pasigendama aktyvesnio bendradarbiavimo su istorinės kalbotyros specialistais, kuriems archeologų koncepcijos gali padėti išspręsti daugelį neaiškių Baltų ir indoeuropiečių genezės problemų. Žinomiausios archeologinių kasinėjimų vietos Lietuvoje - Kretuono apyežeris, Sudotos apylinkės, Ūlos aukštupys, Šventosios lagūnos aplinka, Biržulio apyežeris (akmens amžius), Turlojiškės durpynas, Aukštaitijos piliakalniai (žalvario amžius), Kernavės kultūrinis rezervatas, Vilniaus Žemutinė pilis, kur darbuojasi archeologai Adolfas Tautavičius, Vytautas Urbanavičius Lietuvos archeologai susibūrę į savo draugiją dalyvauja tarptautinėse konferencijose, į kasinėjimus Lietuvoje atvyksta ir užsienio mokslininkai, savo darbus apžvelgia reguliariai rengiamuose Jono Puzino skaitymuose.