Kostas Stiklius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kostas Stiklius (1880 m. gruodžio 25 d. Liepalotuose (Šakių raj.) - 1962 m. vasario 24 d. Krekenavoje (Panevėžio raj.) – spaudos darbuotojas, knygnešys.
Skaityti ir rašyti išmokė tėvas, toliau lavinosi savarankiškai. Susipažinęs su knygnešiais (Motiejumi Baltūsiu ir kt.) ir iš jų gavęs tuo laiku draudžiamos spaudos lietuviškais rašmenimis, vakarais skaitydavo suaugusiems. Pradėjo pats siųsti korespondencijas ir eilėraščius į Prūsijoje spausdinamus laikraščius. Vėliau pats pradėjo iš Prūsijos parsigabenti ir platinti draudžiamą spaudą ir atsišaukimus.
Stiklelio, Liepuko ir kt. slapyvardžiais rašė į „Ūkininką“, „Naujienas“ (kartais po visą numerį), leido populiarias knygeles, rinko tautosaką ir siųsdavo J. Basanavičiui.
Buvo vienas aktyviausių Vilkaviškio „Artojo“ draugijos narių. 1902 m. sausio 30 d. Naumiesčio užkardoje sulaikytas su lietuviškų laikraščių kroviniu. Keletą kartų ir vėliau sulaikytas, kalintas, bet dėl negyjančios kojos žaizdos vis buvo paleidžiamas.
Trumpai gyveno Vilniuje, Petrapilyje, 1903 m. lapkričio 12 d. caro paliepimu atiduotas viešai policijos priežiūrai gimtinėje. Dalyvavo 1905 m. įvykiuose, tapo LSDP nariu, platino socialdemokratų spaudą. Vėliau dirbo spaustuvėse ir redakcijose, Marijampolėje leido laikraštį „Šešupės bangos“.
[taisyti] Nuorodos
Benjaminas Kaluškevičius ir Ona Žemaitytė – Narkevičienė „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.
