Kaskodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaskodas - dviejų stiprintuvų kombinacija, padidinant išėjimo varžą, tačiau sumažinant parazitinius talpumus ir taip pagerinant dažnio charakteristikas bei stiprinimo koeficientą. Kaskodo principas pritaikomas tiek lempiniams, tiek ir tranzistoriniams elementams ir dažnai naudojamas integrinėse schemose.
Kaskodai dažnai naudojami moduliatoriuose, radijo signalams formuoti (į viršutinio elemento įėjimą paduodamas garsinis, o į apatinio - radijo dažnio signalas). Jie taip pat naudojami aktyviuose srovės šaltiniuose (ypač su lauko tranzistoriais) ir kitose srityse.
 |
Šis elektronikos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį |
