Karlis Ulmanis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karlis Ulmanis (Kārlis Ulmanis, 1877 m. rugsėjo 4 d. - 1942 m. rugsėjo 20 d.) – tarpukario Latvijos politikas, ministras pirmininkas, Latvijos prezidentas.
Būdamas premjeru, 1934 m. gegužės 15 d. įvykdė valstybės perversmą, po kurio Latvija nustojo egzistuoti kaip parlamentinė respublika. Po perversmo valdžia susikoncentravo K. Ulmanio rankose. Prezidentu buvo iki 1940 m. birželio 16 d., kai Latviją okupavo Sovietų Sąjunga. Istorikai (Aivaras Stranga, Edgaras Dunsdorfas, Indulis Ruonis, Adolfas Šildė) K. Ulmanio režimą laiko autoritariniu.