Kalnų Badachšano autonominė provincija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Statistika
Administracinis centras:	Chorogas
Plotas:	63 700 km²
Gyventojai:	213 600 (2002 m.)
Gyventojų tankumas:	3,35 žm./km²
Rajonų skaičius:	7
Vadovas:	-
Internetinė svetainė:	-
Žemėlapis

Kalnų Badachšano autonominė provincija (tadž.: Вилояти Мухтори Кӯҳистони Бадахшон/Viloyati Mukhtori Kuhistoni Badakhshon arba ولایت مختار کوهستان بدخشان; rus.: Горно-Бадахшанская автономная провинция) yra rytų Tadžikistane. Vakaruose ribojasi su Chatlono provincija ir Subordinacine teritorija. Rytuose turi siena su Kinija, o pietuose - su Afganistanu. Administracinis centras - Chorogas.

[taisyti] Istorija

1925 m. sudaryta Kalnų Badachšano autonominė sritis. Tarybiniais metais dauguma teritorijos gyventojų, vad. pamyriečių, priversitinai iškeldinta į Tadžikistano pietvakarius. 1991 m. šaliai iškovojus nepriklausomybę, sritis pervadinta į provinciją. 1992 m. vykstant pilietiniam karui, vietinė valdžia pasiskelbė nepriklausomybę nuo Tadžikistano. Prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp vietinių gyventojų ir tadžikų karių. Netrukus nepriklausomybės siekis buvo numalšintas.

[taisyti] Geografija

Kalnų Badachšanas išsidėstęs Pamyro kalnuose, iškylančiuose iki 7495 m (Ismailo Samani k.). Taip pat šiaurėje iškilusi 7134 m Nepriklausomybės viršukalnė (buv. Lenino k.) ir 7105 m Korženovskio k. Kalnus vagoja gilūs sraunių upių - Bartango, Piandžo, Gunto, Pamyro upių slėniai. Yra aukštikalnių ežerų - Karakulis (meteorinės kilmės), Zorkulis, Sarezas. Klimatas kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -8°C vakaruose, iki -20°C rytuose. Liepą atatinkamai 22 ir 13°C. Kritulių iškrenta nuo 60 mm rytuose, iki 240 mm vakaruose. Dirvožemiai daugiausia pilkžemiai. Vyrauja pusdykumės ir dykumos, vakaruose - kalnų stepės. Augalija skurdi, prisitaikiusi prie atšiauraus klimato.

[taisyti] Demografija

Dauguma gyventojų - tadžikai, yra nedidelės rusų ir kirgizų mažumos. Yra du miestai - Chorogas ir Murgabas. Išplitę daug vietinių kalbų ir dialektų. Dauguma tikinčiųjų - musulmonai izmailitai (šiitų atšaka), taip pat yra Aga Chan išpažinėjų.

[taisyti] Ekonomika

Kasybos ir maisto pramonė. Slėniuose vystoma drėkinamoji žemdirbystė. Auginami javai, moliūgai, bulvės, tabakas. Sodininkystė ir šilko gamyba. Veisiamos avys ir jakai. Vienintelė sausumos susisiekimo arterija - Pamiro automobilių traktas. Per Vachano koridorių galima patekti į Afganistaną, per Kulmos perėją - į Kiniją.