Juodaodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juodaodis, negras (isp. Negro - juodas) yra rasę reiškiantis žodis. Biologiškai sakoma negridas, o plačiau - australonegridas. Juodaodžiai kilo iš Afrikoje regiono į pietus nuo Sacharos dykumos, tačiau šiuo metu išplito - juodaodžių dauguma taip pat yra ir daugelyje Karibų jūros salų, dideliais kiekiais jie gyvena Brazilijoje, JAV. Taip atsitiko dėl kolonizacijos metu negrų kaip darbo jėgos panaudojimo naująjame pasaulyje. Vietiniai gyventojai (indėnai) tam kolonistų nuomone buvo per silpni, be to jie lengvai nepasidavė - gi negrus europiečiams kaip vergus parduodavo pačios to meto vakarų Afrikos valstybės, pavyzdžiui, Ašantis).

Šios rasės žmonių oda yra juoda, nes joje daug melanino, saugančio nuo UV spindulių. Kiti rasės požymiai (plati ir tarsi suplota nosis, tankūs plaukai) taip pat yra prisitaikymas gyventi karšto klimato sąlygomis.

Juodaodžiai už savo valstybių ribų įvairiomis epochomis buvo diskriminuojami, įvairiose valstybėse jiems teko daug kovoti už lygias teises. Esama šalių, kur ši kova pažengė per toli, suteikiant juodaodžiams net ir išskirtinę padėtį (tai taip pat rasizmas).

Kai kuriose šalyse žodis "negras" (angl. negro, niger) daliai visuomenės ir dabar specifiškai reiškia būtent juodaodį vergą, paprastai dirbantį plantacijoje (neigiamas, paniekinamas įvardijimas), todėl svetimame krašte patartina to žodžio nevartoti net ir lietuvių kalba, sakant "juodaodis".