Jonas Balvočius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Balvočius (1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose, Mažeikių raj. – 1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose, Panevėžio raj.) - kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje.

[taisyti] Biografija

1864 m. baigė Šiaulių gimnaziją.

1867 m. baigė Kauno kunigų seminariją.

1868 – 1871 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje.

Paskirtas vikaru į Kėdainius.

1875 m. perkeltas klebonu į Vadoklius. Čia pradėjo platinti lietuvišką spaudą, nugabendavo jos ir į gimtąjį Mažeikių kraštą. Skatino parapijiečius, kad mokytų vaikus lietuviško rašto. Pavyzdingai tvarkė klebonijos ūkį. Susirūpinęs spaudos atgavimu paskyrė nemažą pinigų sumą tam, kuris išrūpins lietuviams spaudą.

1898 m. pats važinėjo į Petrapilį ir įteikė prašymus vidaus reikalų ministrui ir Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai dėl spaudos draudimo panaikinimo.

1900 m. parėmė katalikiškojo laikraščio „Žinyčia“ išleidimą: pas jį atvykusiam kunigui, faktiškajam redaktoriui Juozui Tumui-Vaižgantui davė 885 rb.

1902 m. iškeltas altaristu į Dusetas.

1908 - 1914 m. - Ėriškių altaristas.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais rūpinosi parapijos įkūrimu Uliūnuose. Buvusiame grūdų sandėlyje 1914 m. įrengė koplyčią.

1914 - 1915 m. - Uliūnų klebonas.

[taisyti] Kūrybinė veikla

Kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo, kūrė ir iš lenkų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė švietėjišką prozą, sulietuvino valstiečiams skirtas religines ir švietėjiškas knygas:

„Apeigos Rymo - Katalikų bažnyčios“;
„Sodžionių teologija“;
„Pamokslai be kunigo“;
„Pasaulio įkūrimas“;
„Moterystė ir jos šeimyna“;
„Sveikata“ ir kt.

1912 – 1913 m. perpasakojo vokišką Brėmo (Brehm) vadovėlį „Zoologija, skiriama sodiečiams“ (1–2).

1909 m. perdirbo trumpą astronomijos žinyną, pavadindamas „Sodiečių dangus“.

1902 m. išvertė I. Krylovo pasakėčias.

Išleido apysakas:

1903 m. „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų“;
1906 m. „Kunigo giminė“;
1908 m. „Susiskaldėliai“ ().

Apysakos sukurtos pagal tipinę didaktinę schemą – moralu užsibaigianti virtinė epizodų, jose atsispindi to meto aktualijos: lietuvių santykiai su lenkais, kunigų kivirčai, valstiečių nusigyvenimas. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. Gerutis, Prietelius.