Jakutai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jakutai (arba sachai) - Sibiro tauta. Jakutų kalba priklauso triurkų kalbų grupei. Daugiausiai jaukutų gyvena Jakutijoje, taip pat Amūro, Magadano, Sachalino srityse, Kamčatkos pusiasalyje, Čiukotkoje, Krasnojarsko krašte, Taimyro ir Eveko autonominėse srityse.

Dauguma mokslininkų teigia, kad XII amžiuje jakutai atvyko iš Baikalo ežero srities į Lenos, Aldano ir Viliujio baseinus ir išstumė čia gyvenusias tautas. Šiaurės jakutai vertėsi medžiokle, žvejyba bei šiaurinių elnių auginimu, o pietuose gyventantys jakutai augino raguočius bei arklius. Visi jakutai gyveno jurtose ir gyveno pusiau klajoklinį gyvenimą, keisdami stovyklas vasarą ir žiemą. Apie 1620 metus rusai ankesavo Jakutiją, apmokestino ir numalšino keletą jakutų sukilimų tarp 1634 ir 1642 metų. Atradus auksą ir, vėliau, prasidėjus transsibiro geležinkelio statybai, į šį regioną ėmė vykti vis daugiau rusų. Apie 1820 metus beveik visi jakutai buvo atvesti į rusų ortodoksų bažnyčią, nors jie neatsisakė šamanizmo.

1919 metais naujoji Sovietų Sąjungos valdžia Jakutijos sritį pavadino Autonomine Jakutijos Sovietine Socialistine Respublika.

1991 m. balandžio 15 dieną Jakutijos Aukščiausioji Taryba paskelbė Jakutijos Respublikos nepriklausomybę, tačiau realiai Jakutija taip ir netapo nepriklausoma valstybe.