Išsėtinė sklerozė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išsėtinė sklerozė - centrinės nervų sistemos autoimuninė liga. Ligos eigoje pastebimas nervus apsaugančios medžiagos mielino irimas - demielinizacija. Priklausant nuo ligos eigos, patyriamas nuovargis, pasikartojantys skausmai, koordinacijos ir kalbos sutrikimai. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pastebimi 20-40 metų žmonėse. Moteryse ši liga aptinkama dažniau nei vyruose.
Išsėtinės sklerozės išgydyti iki šiol nesugebima. Tačiau jeigu liga yra anksti diagnozuojama ir paskiriamas tinkamas gydimas, šios ligos eiga gali pasikeisti.