Išgelbėjimo planas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išgelbėjimo planas - Dievo pateiktas Biblijoje žmogaus išgelbėjimo (atpirkimo) planas. Ši sąvoka yra viena svarbiausių krikščionybėje. Teologijoje išgelbėjimo plano studijos vadinamos soteriologija.
Krikščionys išgelbėjimo įgijimą naudoja kaip patekimo į Dangų po mirties sinonimą. Kartu jie pabrėžia, jog išgelbėjimas atneša pasikeitimus ir žmogaus gyvenime šioje žemėje.
Pagal Bibliją, išgelbėjimui įgyti žmogus turi išgirsti bei patikėti Evangelija: Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui. Rom 1,16
Evangeliniai krikščionys teigia, kad Dievas Biblijoje mums pateikia tokį išgelbėjimo planą:
- žmogus turi pripažinti, jog Dievas yra šventas ir teisingas. Ps 89,14
- kiekvienas žmogus turi pripažinti, jog yra nusidėjęs (nusikaltęs) prieš Švento Dievo įstatymą Rom 3,23. Atpildas už nuodėmę - mirtis Rom 6,23.
- Dievas yra pilnas gailestingumo tiems, kurie Jo šaukiasi Ef 2,4. Vienintelis būdas gauti išgelbėjimą - išpažinti savo būseną ir šauktis Dievo gailestingumo.
- Išgelbėjimas (amžinasis gyvenimas) yra Jėzuje Kristuje Jn5,24. Tik tiems, kurie tikėjimu priima Jėzų Kristų, Dievas suteikia išgelbėjimą Jn 1,12.