Gleivainis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gleivainiai (lot. Myxomycetes) - gleivūnų skyriaus (Myxomycota) klasė. Jų vegetatyvinį kūną sudaro daugiabranduolė protoplazminė masė su daugybe pulsuojančių vakuolių ir vadinamas plazmodžiu. Plazmodis gali būti įvairių spalvų (geltonas, raudonas, violetinis, baltas ir kt.), skaidrus arba nepermatomas. Gleivainių ląstelės neturi nei sienelės, nei pastovios formos. Pats plazmodis sudarytas iš maždaug 75% vandens, o taip pat baltymų, glikogeno. Jis gana įvairaus dydžio, nuo mikroskopinio iki keliasdešimties centimetrų. Paprastai jis auga naktį.
Gleivainiai minta plazmodžiui visu kūnu apgaubus amebas, grybieną, bakterijas, kietesnes organines medžiagas ir kt. Aplink maisto daleles susidaro virškinamosios vakuolės, kurios virškina, o nesuvirškintas daleles pašalina pro bet kurią kūno vietą.
Lietuvoje žinoma apie 120 gleivainių rūšių.
