Fizinė geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fizinė geografija - gamtos mokslų šaka, tirianti išorinių žemės apgaubų (litosferos, atmosferos, hidrosferos ir biosferos) sąveiką geografinės sferos erdvėje. Fizinė geografija tiria geografinę sferą, kaip vientisą materialinę sistemą, kuriai būdingi dideli vietiniai skirtumai.
Su ekonomine geografija sudaro geografinę mokslų sistemą. Kadangi fizinė geografija tiria geografinėje sferoje sąveikaujančius fizinius, cheminius ir biologinius procesus, fizinės geografijos terminas yra nelogiškas. Kiti siūlo šį mokslą vadinti gamtine geografija.