Fair use

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sąžiningo naudojimo (angl. Fair Use) teisinis režimas - angloamerikiečių Copyright bei autorių teisės doktrina, kuria remiantis, yra visuotinai leidžiamas autorinių teisių saugomų kūrinių naudojimas, jei tai tarnauja viešajam švietimui, intelektinės kūrybos/veiklos plėtrai.

Subjektinės teisės ribos bei žmogaus teisių bei laisvių apribojimo doktrina kontinentinėje teisėje yra Fair Use atitikmuo.

Visose valstybėse yra pripažįstama, kad privati nuosavybė(s) (teisė) nėra absoliuti; naudojimasis ja negali iš esmės pažeisti visuomenės interesų. Kontinentinės teisės principai žinomi ir yra taikomi taip pat ir Lietuvoje.

[taisyti] Lietuvos autorių teisė

LR Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina nuosavybės neliečiamumo principą bei nuosavybės teisių saugojimą įstatymais, reglamentuojant nuosavybės paėmimą (nacionalizaciją) valstybės žinion tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant; "privati" nacionalizacija, o tuo labiau kai kurių nuosavybės teisių, priklausančių kitam asmeniui naudojimas nėra įsakmiai uždrausta, kadangi LRK reguliuoja iš esmės valstybės-žmogaus santykių sritį, palikdama įstatymų leidėjui reglamentuoti privatinių santykių sritį įstatymais.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnyje nustatomas kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais.

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir nemokant (be) autorinio atlyginimo, tačiau nurodant, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:

kaip pavyzdį mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai siejasi susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;
atgaminti nekomerciniais švietimo, mokymo ar mokslinių tyrimų tikslais teisėtai išleistus kūrinius žmonėms, turintiems klausos ar regos negaliaą, skirtu būdu, tokiu mastu, kurį kiek pateisina ši negalia, išskyrus kūrinius, kurie specialiai buvo sukurti šiam tikslui;
naudoti kūrinius, esančius viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais, juos viešai paskelbiant ar padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, su sąlyga, kad jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo.

Nustatant, ar atitinkamas kūrinys buvo panaudotas nekomerciniais tikslais, turi būti atsižvelgiama į kūrinio naudojimo paskirtį. Kūrinio naudotojo teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas šiuo atžvilgiu atveju nėra lemiami veiksniai.

Viešųjų bibliotekų sąvoka informacinėje bei žinių visuomenėje neturėtų būti aiškinama siaurinamai, apimant tik fiziškai apibrėžiamas įstaigas; elektroninės bibliotekos taipogi vaidina svarų vaidmenį greta tradicinių bibliotekų bei kt kultūros įstaigų.

Tikėtina, kad autorinių teisių ribojimo klausimai, remiantis analogiška Fair Use doktrina, įsivyraus ir Lietuvos teismų praktikoje, leidžiant be autoriaus leidimo nekomerciniais tikslais naudotis kūriniu bei esant (viešajam) visuomenės interesui.

[taisyti] Kūrinio panaudojimas informacijos tikslais

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 24 straipsnis:

Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo:

atgaminti spaudoje, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus išleistus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą;
atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga, ir nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma;
informuojant visuomenę atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar bet kuriuo būdu viešai skelbti politines kalbas, ištraukas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, taip pat teismo proceso metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma;
reklamuojant meno kūrinių viešą parodą ar pardavimą, atgaminti ir viešai paskelbti tuos kūrinius tiek, kiek to reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą;