Ebionizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ebionizmas - (maždaug 130-135 m po Kristaus) buvo judėjimas, kuris prasidėjo Palestinoje ir siekė iš naujo sujungti judaizmą ir krikščionybę. Tam tikra prasme, tai buvo pakartotinas 49 m. po K. Jeruzalės Susirinkime išspręstos problemos, iškėlimas. Šis Biblinės krikščionybės požiūriu eretiškas judėjimas tikėjo, kad:
- išgelbėjimui būtinas paklusnumas Mozės įstatymui.
- Jėzus tapo dieviškas po Jo krikšto.
- reikia naudotis hebrajiška Ev. p. Matą versija, bet prieštaravo Pauliaus raštams.
