Danties emalis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Danties emalis - daugiausiai mineralinių medžiagų turinti danties dalis bei tvirčiausia kūno dalis.
Emalis viena iš trijų pagrindinių žmogaus danties sudėtinių dalių (kitos dvi - dentinas ir cementas), tai dažniausia matoma danties dalis. 96 procentai emalio - mineralinės medžiagos, likusius 4 – organinės. Natūrali danties emalio spalva svyruoja nuo šviesiai gelsvos iki pilkšvai baltos. Danties emalio sluoksnis ant danties vainiko išsidėstęs netolygiai, storiausias jo sluoksnis apie 2,5 mm danties viršuje, ploniausias šonuose.
