Danija-Norvegija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Šis straipsnis yra vienas iš straipsnių apie Skandinaviją serijos |
|---|
|
|
| Istorija |
Danijos-Norvegijos karalyste kartais vadinamas Danijos ir Norvegijos valstybių junginys, įskaitant Norvegijos valdas Islandijoje, Grenlandijoje ir Fareruose, po šių šių valstybių unijos 1536 m. Šis valstybių junginys 1536-1814 taip pat dažnai vadinamas tiesiog Danijos karalyste.
Po galutinio Švedijos atsiskyrimo nuo Kalmaro unijos 1521 m., pilietinis karas ir reformacija prasidėjo Danijoje ir Norvegijoje. Šių pasikeitimų metu Danijos Valstybės tarybos (Rigsraad) įtaka susilpnėjo ir ji galutinai buvo panaikinta 1660 m. Norvegijos Valstybės taryba paskutinį kartą susirinko 1537 m. Norvegijoje išliko atskiri įstatymai ir kai kurios institucijos, pzv., kancleris, atskiros monetos bei kariuomenė.
Kadangi Norvegija buvo paveldimoji karalystė, jos atskiras nuo Danijos statusas karališkajai dinastijai buvo svarbus, nes padėjo laimėti Danijos karaliaus rinkimus.
Po Napoleono karų Danija-Norvegija pralaimėjo ir pagal Kylio sutartį turėjo perduoti kontinentinę Norvegijos dalį Švedijos karaliui. Norvegijos užjūrio valdos liko Danijai.
