Bernardinai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
BERNARDINAI (MAŽESNIEJI BROLIAI OBSERVANTAI) (ORDO FRATRUM MINORUM DE OBSERVANTIA: OFM)
Reformuota pranciškonų ordino šaka, siekusi grįžti prie ordino įkūrėjo vienuoliško gyvenimo idealų ir besilaikanti griežtesnės regulos. Mažesnieji broliai observantai (vėliau pavadinti Mažesniaisiais broliais, o Lietuvoje, Lenkijoje, Jugoslavijoje ir Vengrijoje pagal ordino reformatoriaus šv. Bernardino Sieniečio vardą vadinti bernardinais arba pranciškonais observantais), kaip savarankiškas ordinas patvirtinti 1517 m., kuomet popiežius Leonas X bule Ite vos Šv. Pranciškaus ordiną oficialiai padalino į dvi šakas, observantams, mažiau nutolusiems nuo pirminės šv. Pranciškaus regulos, suteikdamas pirmenybę prieš konventualus. Ilgainiui įsikūrė daug observantų ordino atšakų, kurias 1895 m. popiežius Leonas XIII sujungė į Mažesniųjų brolių ordiną. Lietuvoje bernardinai įsikūrė 1469 m., atsikėlę iš Krokuvos, kur juos 1453 m. įsteigė šv. Jonas Kapistranas, uolus šv. Bernardino vykdytos ordino reformos šalininkas. XVI - XVII amžiais keletą kartų bandyta įkurti atskirą Lietuvos bernardinų provinciją, bet galutinai tai pavyko tik 1731 m., kuomet įkurta Lietuvos Šv. Kazimiero provincija (centras - Vilniaus konventas).
XIX a. II-oje pusėje visi konventai, išskyrus Kretingos, uždaryti. 1931 m. atkūrę savo provinciją pradėjo vadintis tikruoju Mažesniųjų brolių ordino vardu. Po Antrojo pasaulinio karo veikla Lietuvoje nutrūko (dalis vienuolių pasitraukė į užsienį, 1946 m. JAV įkurtas Lietuvos pranciškonų komisariatas), vėl atgaivinta atgavus Nepriklausomybę.
