Bendroji Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bendroji Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika (BUSP) - sudaro antrąjį Europos Sąjungos (ES) ramstį. Jo tikslas yra apginti Sąjungos identitetą. 1993 m. lapkričio 1 d., bei 1997 m. pasirašytos Amsterdamo sutartys išplėtė BUSP sritį ir Sąjungos struktūras šioje srityje. BUSP sudaro bendras gynybos formavimas. Saugumo politika instituciniu požiūriu atitenka Vakarų Europos Sąjungai (VES).
[taisyti] Istorija
VES ir BUSP iki 1997 m. viena nuo kitos nepriklausė. J11 straipsnyje BUSP išlaidos apibrėžtos kaip veiklos išlaidos. 1994 m. buvo susitarta, kad bendri veiksmai bus finansuojami arba iš Bendrijos biudžeto, arba iš ES valstybinių įmokų, kurios bus apskaičiuojamos pagal valstybių narių BVP. Stabilumo paktu siekiama sudaryti diskusijų forumą galimiems ginčams tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių, teikiant procedūrinius pasiūlymus, rengiant konferencijas. VES ir ES suartinimas žengtas Amsterdamo sutartyje, kur buvo numatytas glaudesnis bendradarbiavimas tarp šių institucijų, laipsniškas VES integravimas į ES, konstruktyviojo susilaikymo procedūra – nepageidaujanti BUSP veiksmuose dalyvauti valstybė gali susilaikyti per balsavimą ir neblokuoti daugumos ES narių iniciatyvos.
[taisyti] Politikos kryptys ir sandara
BUSP sudaro 4 hierarchijos:
- Viršuje – Europos Viršūnių Taryba;
- Antra – Taryba, Komitetas savo iniciatyva ar aprašius Tarybai, turi toliau rengti didžiąją jos darbo dalį, bei prižiūrėti BUSP įgyvendinimą;
- Trečia – Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER). Tai ambasadorių lygio institucija, dirba valstybėms narėms, atstovaujantys aukšti pareigūnai ir atsako už Tarybos darbo rengimą ir užbaigimą;
- Ketvirta – Sąjungos narių valstybių ambasadorių ne ES šalyse ir tarptautinėse organizacijose bei konferencijose susitikimai;
Pirmininkavimą 6 mėn. Paeiliui išlaiko kiekviena valstybė narė.
