Baltasis kraujo kūnelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai (lot. leucocyti) - didesnės nei eritrocitai judrios kraujo ląstelės, turinčios branduolį. Jų dydis 7-20 mikrometrai, o viename mikrolitre yra 4000-8000 leukocitų. Kai jų padaugėja būna leukocitozė, o kai sumažėja leukopenija. Gyvena nuo kelių valandų iki kelerių metų.
Skirstomi į granulocitus ir agranulocitus.
Granuliocitai, arba grūdėtieji leukocitai (lot. granulocyti) - jų citoplazmoje gausu tam tikrų granulių, o branduoliai susideda iš segmentų. Be to, granuliocitų granulės skirtingai dažosi, todėl jie dar skirstomi į:
- neutrofilus - granulės nusidažo neutraliais dažais;
- bazofilus - granulės nusidažo šarminiais dažais;
- eozinofilus - granulės nusidažo rūgščiais dažais.
Agranulocitai, arba negrūdėtieji leukocitai (lot. agranulocyti) - jų citoplazmoje nėra granulių, o branduoliai nesegmentuoti. Jie skirstomi į dvi grupes:
- limfocitus
- monocitus
