Armalėnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Armalėnai | ||
|---|---|---|
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | |
Armalėnai (dar buvo vadinami: Ermalėnai, Bėgšai, Urbiškiai; vok. Hermannlöhnen, Boegschen, Urbißken) – kaimas Šilutės raj. sav. teritorijoje, 3 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio Šilutė-Žemaičių Naumiestis. Iš pietų prieina Gaidelių miškas.
Armalėnai ribojasi su Verdainės, Macikų, Mažių kaimais.
Armalėnuose yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Juozo Kasperavičiaus aviacijos eskadrilė, aerodromas, LK KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 351 kuopa, UAB „Šilutės veislininkystė“, evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą).
[taisyti] Istorija
Armalėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje. XIX a. pab. buvusią kalvelę (20 m skersmens, 1,5 m aukščio), priminantį pilkapį, prie Armalėnų ir Macikų kaimų ribos, kasinėjo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ernstas Ankeris (Anckeris, Ancheris) (1848 m.-1935 m.)), kuris savo radinius (keletą bronzinių daiktų) atidavė į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko). 1891 m. tą kalvelę pakartotinai tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (1851-1922), radiniai – du įmoviniai ietigaliai ir vienas ietigalio smaigalys, keramikos šukės, degintų kaulų liekanos, šlako gabaliukai, datuojami I-II a., buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).
1540 m. Armalėnų teritorijoje minimas Hermann Leel, 1593 m. Herman Lehle kaimas.
Armalėnuose yra buvę kulminis dvaras (XVIII a.), vėliau – Macikų dvaro palivarkas, pradinė mokykla (nuo 1902 m., tais pačiais metais mokyklai pastatytas ir naujas pastatas), garinė plytinė (molį iš karjero veždavo 700 m ilgio siauruoju geležinkeliu), siaurasis geležinkelis Šilutė-Kulėšai (1912 m.-1944 m.; 1945 m. išardytas) su stotele. XXa. pradžioje Armalėnų kaime gyveno daugiau nei 300 žmonių, iš jų apie 70% lietuvininkų; buvo daugiau kaip 50 sodybų vienkiemiuose, kurių viena dalis buvo išsidėstę palei dabartinį kelią Šilutė-Žemaičių Naumiestis (palivarkas, plytinė, kalvė ir keli vienkiemiai), kita – į pietus nuo kelio, buvusioje dvaro žemėje (taisyklingai suformuotuose sklypuose įkurti vienkiemiai). 1929 m. Armalėnų pradinėje mokykloje, kurioje mokomoji kalba buvo vokiečių, mokėsi 44 vaikai (iš jų tik 8 lietuvininkai). Armalėnai priklausė Gaidelių valsčiui, Verdainės parapijai.
II pasaulinio karo metais Armalėnų kaimo laukuose vokiečiai laidojo mirusius iš Macikų konclagerio.
Po karo iš esmės pasikeitė Armalėnų gyventojai – į pasitraukusiųjų į Vakarus ar ištremtų gyventojų sodybas buvo atkeldinti iš įvairių Lietuvos vietovių. Priklausė Jonaičių apylinkei. Dauguma gyventojų dirbo Jonaičių tarybiniame ūkyje bei Šilutės mieste.
1997 m. Armalėnuose buvo 61 ūkis; 2003 m. 28 ūkiai laikė 293 galvijus.
| Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1997 m. | |||
| 1910 m. | 1925 m. | 1997 m. | |
| 352 | 428 | 179 | |
[taisyti] Šaltiniai
- Mažosios Lietuvos enciklopedija. T.1., Vilnius. 2000.
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
- Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda. 2003.
- Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910)
- Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1925)
