Alytaus rajono savivaldybės gamtos paminklai

Alytaus rajono gamtos paminklai:

Didysis Dzūkijos akmuo yra Nemunaičio apylinkėje, Vengelonių kaime. Akmens matmenys - 7x3x2,8 m. Šis riedulys vadinamas Dzūkijos Puntuku. Į ji ne kartą trenkė žaibas, todėl akmuo skilęs. Geologiniu paminklu akmuo paskelbtas 1964 metais. Pasakojama, kad du milžinai nešę šį akmenį ir pargriuvę. Kai paleidę iš rankų tokią sunkybę, ji giliai į žemę įsmigusi.

Dūdiškių akmuo yra Butrimonių apylinkėje, Dūdiškių kaimo laukuose. Akmens matmenys - 3,5x2,7x2,5 m. Pietiniame akmens šone yra 8x8,5 cm ilgio "Jaučio pėda". Geologiniu paminklu akmuo paskelbtas 1964 metais.

Raudonasis akmuo yra Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos Balsodžio pušyno 44-ajame kvartale. Akmens matmenys 3,5x2,7x2,5 m. Raudonasis akmuo geologiniu paminklu paskelbtas 1964 metais.

Alovės atodanga yra Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos 20-ajame kvartale, netoli Kaniūkų kaimo. Ji yra 20 m ilgio ir 15 m aukščio, neapaugusi medžiais. Atodanga susidarė tarpledynmečiu ant viduriniojo pleistoceno morenos. Dūlėjimo žievės pjūvis - vienintelis taip gerai išlikęs Lietuvoje. 1987 metais atodanga paskelbta gamtos paminklu.

Nemunaičio klintinių tufų atodanga yra Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos 39-ajame kvartale, dešiniajame Nemuno krante. Atodanga yra 100 m ilgio ir 15-20 m aukščio. Bendras ruožo ilgis su pertrūkiais - apie 900 m. Atodangoje matyti klintiniai tufai, susidarę nusėdant gruntiniame vandenyje ištirpusiam kalcio karbonatui. Tufų sluoksnaiai yra 10-15 m storio, šviesiai pilkos, gelsvos spalvos, korėti. Šioje vietoje reljefas labai kalvotas, Nemuno krantai statūs, atodanga matyti iš tolo. 1987 metais atodanga paskelbta gamtos paminklu.

Du Punios šilo ąžuolai yra Punios šilo 32-ajame kvartale. Abiejų medžių skersmenys vienodi - 1,6 m, o aukščiai - 28 ir 30 m. 1961 metais šie ąžuolai paskelbti gamtos paminklu.

Geisčiūnų ąžuolas yra Nemunaičio apylinkėje, Geisčiūnų kaime. Medžio skersmuo - 2 m, aukštis - 20 m. 1971 metais medis paskelbtas gamtos paminklu.

Storasis ąžuolas yra Punios girininkijos Punios šilo 12-ajame kvartale. Medžio skersmuo - 2,1 m, aukštis - 35 m. Tai vienas iš stambesnių šilo ąžuolų. 1987 metais ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu.

Aukštoji eglė yra Punios šilo 35-ajame kvartale. Medis yra 72 cm skersmens ir 40 m aukščio. Ši eglė 1968 metais paskelbta gamtos paminklu.

Senoji guoba yra Nemunaičio apylinkėje, Geisčiūnų kaime. Kalninės guobos skersmuo - 1,7 m, aukštis - 34 m, amžius apie 300 metų. 1960 metais medis paskelbtas gamtos paminklu.

Senoji kriaušė yra Nemunaičio apylinkėje, Geisčiūnų kaime, netoli Nemunaičio - Alytaus kelio. Medis išsišakojęs 5 m spinduliu, tankia laja, turi tarpusavyje suaugusių šakų. Spėjama, kad šiai kriaušei daugiau nei 200 metų.