Žemaičių Kalvarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemaičių Kalvarija

Savivaldybė

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Žemaĩčių Kalvarijà
Kilmininkas:	Žemaĩčių Kalvarìjos
Naudininkas:	Žemaĩčių Kalvarìjai
Galininkas:	Žemaĩčių Kalvarìją
Įnagininkas:	Žemaĩčių Kalvarijà
Vietininkas:	Žemaĩčių Kalvarìjoje

Žemaičių Kalvarija - miestelis Plungės rajone, prie kelio Plungė-Seda, 25 km į šiaurės rytus nuo Plungės. Seniūnijos centras. Pro miestelį teka Varduva; jis yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Yra buvęs dominikonų (vėliau - marijonų) vienuolynas, Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Upių santakoje stūkso Šv. Jono kalnas.

Žemaičių Kalvarijoje yra 19 Kryžiaus kelio kalnų koplyčių, iš toli matoma Bazilika su stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu. Tikima, kad ant Šventojo Kryžiaus buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, medžio skiedrelę Žemaičių Kalvarijos šventovei dar XVII a. antroje pusėje padovanojo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Jis pasikvietė brolius dominikonus, kurie 1642 m. įrengė Kryžiaus kelią su koplyčiomis ir jį pavadino Žemaičių Kalvarija. Čia kasmet liepos mėnesį vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintis žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis.

Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos.

[taisyti] Istorija

Kadaise gyvenvietė buvo istorinėje Ceklio žemėje (tuomet kaip Gardė arba Gardai). 1964-1988 m. vadinosi Varduva, Sąjūdžio metu sugrąžintas istorinis pavadinimas.

2003 m. kovo 12 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.

2006 m. spalio 8 dieną bazilikos pagrindiniame altoriuje esantis Dievo motinos su kūdikiu paveikslas buvo papuoštas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o paveiksle esanti Dievo motina tituluota Krikščioniškų šeimų karaliene. Tai patvirtino, kad paveikslas pripažįstamas kaip turįs stebuklingų galių. Lietuvoje yra dar 6 tokie Dievo motinos paveikslai.

[taisyti] Atlaidai

Kasmet Žemaičių Kalvarijoje beveik dvi savaites vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius piligrimų iš Lietuvos ir užsienio valstybių.

[taisyti] Švento Jono kalnas (Gardų piliakalnis)

Švento Jono kalnas yra Varduvos (seniau – Sedulos) ir Cedrono (seniau – Gardės) upių santakoje. Čia stovėjo senoji Gardų pilis, čia buvo Gardų parapijos pirmosios šv. Jono koplyčios vieta. Dabar ant kalno stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios.

Padavimai pasakoja, kad šį statų ir aukštą kalną senovėje supylę pagonys: „Pagonių vadas įsakęs visiems žmonėms, kad kiekvienas jų <...>, kuris vyks pro tą vietą, turi tam tikrą saiką žemių iš toliau atnešti ir pilti. Taip per kiek laiko ir buvo supiltas tas kalnas. Paskui ant jo pagonys degindavo aukas. Pagonims išnykus, tame kalne buvę įtaisytos kapinės.“ (Ežeras ant milžino delno. / Sudarė Norbertas Vėlius, Vilnius 1995).