Petras Kalpokas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petras Kalpokas (1880 m. kovo 31 d. Miškinės vienkiemyje (Biržų raj.) - 1945 m. gruodžio 5 d. Kaune) – dailininkas - tapytojas, profesorius.
[taisyti] Biografija
P. Kalpokas mokėsi Mintaujos, vėliau - Rygos gimnazijose, 1898 - 1900 m. - Odesos dailės mokykloje. 1900 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1905 m. dalyvavo parodose. Tapė peizažus, buitines kompozicijas, portretus. Studijavo tapybą A. Ažbės mokykloje Miunchene. 1908 - 1912 m. gyveno Vengrijoje, Šveicarijoje. Apie 1909 m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno Kvetkuose (Biržų raj.). 1914 m. apsigyveno netoli Lokarno (Šveicarija), 1915 m. persikėlė į Italiją, vertėsi atsitiktiniais darbais, tapė.
1920 m., po 20 metų klajonių, grįžo į Lietuvą. 1921 m. pradėjo dėstyti Justino Vienožinskio įsteigtuose piešimo kursuose. 1922 m. įsikūrusioje Kauno meno mokykloje dėstė piešimą ir tapybos technologiją. 1928 m. surengė didelę personalinę parodą Kaune. Ta proga Lietuvių dailės draugija išleido „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogą“. 1929 - 1940 m. vadovavo Tapybos studijai, dėstė piešimą, freską ir mozaiką. 1930 m. išleido „Tapybos technikos vadovėlį“. 1941 - 1945 m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. tapo profesoriumi.
Jo mokiniai: M. Cvirkienė, V. Palaima, V. Mackevičius, I. Trečiokaitė-Žebenkienė ir kt. Žymiausi darbai: „Šveicarijos peizažas“ (1915 m.), „Rudenį“ (1921 m.), „Vakaras“ (1926 m.), „Laiptai Tivolyje“ (1927 m.), „Palangos kurpius“ (1930 m.), „Alkoholikas“ (1935 m.), „Autoportretas“ (1939 m.), kalbininko Jono Jablonskio, pedagogo Jurgio Talmanto (1939 m.), Olgos Dubeneckienės portretai. „Metropolio“ restorano užsakymu reprezentacijų salei 1921 m. nutapė drobę su trijų Didžiųjų kunigaikščių: Gedimino, Kęstučio ir Vytauto portretais. Juozo Tumo-Vaižganto pakviestas, Vytauto bažnyčiai sukūrė dvi didžiules drobes: „Vytauto Didžiojo padėka Šv. Mergelei Marijai po Vorkslos mūšio“ (1921 m.) ir „Pieta“ (1927 m.). Arkikatedros bazilikos koplyčią papuošė jo drobė „Šv. Zita“.
Kartu su sūnum P. Kalpokas išdekoravo Kauno centrinio pašto salės operacijų langelius lietuviškų pašto ženklų atvaizdais. Su J. Januliu, V. Didžioku, O. Dubeneckiene sukūrė 20 figūrinių kompozicijų plafoną Kauno banko rūmuose, 1935 m. nutapė pano „Stumbrų medžioklė“ Kretingos banko rūmams. Piešė karikatūras, iliustravo knygas, kūrė plakatus, dekoracijas kai kuriems Valstybės teatro spektakliams. 1938 m. Pramonės, prekybos ir amatų rūmams sukūrė monumentalias freskas: „Sielininkai“, „Kanklininkas“, „Darbas“.
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 1946 m. pastatytas antkapinis paminklas (dail. Rimtas Kalpokas). Nemaža dalis jo kūrinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune. P. Gudynas ir R. Kalpokas parengė albumą „Petras Kalpokas“ (1956 m.). Pranas Gudynas išleido knygelę „Petras Kalpokas“ (1962 m.). Nijolė Tumėnienė parengė albumą „Petras Kalpokas“ (1983 m.). 2005 m. sausio 8 d. serijoje „Žymūs žmonės“ jo atminimui išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
