Kinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Šis straipsnis yra apie kino filmų kūrimą (verslo ir meno rūšį). Apie kino teatrą skaitykite straipsnyje Kino teatras.
Kinas – kultūros sritis, apimanti kūrybinę, gamybinę, mokslinę, techninę, mokomąją, informacinę, švietėjišką veiklą, kurios pagrindinis tikslas – gaminti ir rodyti filmus.
Jis nusako filmų kūrybą kaip meno formą ar kaip pramogų verslo dalį. Vienas kūrinys paprastai vadinamas filmu ar kino filmu.
Kine vaidinantys artistai dažniausiai vadinami aktoriais.
Turinys |
[taisyti] Ištakos
Kino meno pirmtakai buvo įvairūs pramoginiai renginiai bei juose naudoti prietaisai. XIX amžiaus pradžioje Europoje buvo paplitusios įvairios "oramos": kosmorama, europorama, stereorama, pleorama ir kt. Jose naudojant įvairias figūras, stiklą ir kt. rodyti vietovių, šalių, miestų vaizdai. Dioramoje grindys su žiūrovais sukdavosi - taip buvo siekiama sukurti tikrumo įspūdį.
Kino principas yra optinė apgaulė. Vaizdo persistencija - tai regos sistemos savybė kurį laiką išsaugoti vaizdą: smegenys turi suvokimo slenkstį, žemiau kurio visi vaizdai atrodo tęstiniai. Kino technikos pradžia buvo tokie vaizdo persistencija pagrįsti žaisliukai kaip taumatropas ar fenakistoskopas.
Kino projekcijos pirmtakė - camera obscura. Atsiradus chronofotografijai ir sujungus į viena atskirus elementus - paeiliui nufotografuotas judesio fazes, projekciją bei vaizdo persistencijos idėją - atsirado pirmieji kino aparatai.
[taisyti] Kinematografo pradžia
1889 m. anglas Viljamas Frize-Grinas sukonstravo chronofotografinį aparatą, kuris labai artimas kino kamerai. Kadangi popierinė juosta labai plyšdavo, jis ėmė naudoti celiulioidinę fotografinę perforuotą juostą. Tais pačiais metais pademonstravo pirmąjį savo stereoskopinį filmą. Frize-Grino aparatas turėjo visus kino kameros elementus, išskyrus šuolinį kino juostos traukimo mechanizmą. Tačiau kamera buvo pernelyg sudėtinga, kad paplistų.
Paprastai kino aparato išradėjais bei kino pradininkais laikomi broliai Liumjerai, kurie 1895 m. užpatentavo savo filmavimo bei projekcijos aparatą ir kovo 22 d. pademonstravo filmą "Darbininkų išėjimas iš Liumjerų fabriko". Pirmasis viešas kino seansas, kuriame buvo rodomi trumpametražiai filmukai ”, “Kūdikio pusryčiai”, “Tiuilri baseinas”, “Traukinio atėjimas”, “Kortavimas”, “Valtis išplaukia į jūrą”, “Aplietas laistytojas” ir kt., įvyko tų pačių metų gruodžio 28 d. Greitai Liumjerų pramoga išpopuliarėjo.
[taisyti] Tolesnis vystymasis
Iš pradžių daugiausia buvo filmuojami kasdienio gyvenimo vaizdai, įvykiai, egzotiškos šalys, tačiau vėliau imta naudotis vis išradingesnėmis priemonėmis. Tam ypač pasitarnavo Žoržo Meljė atradimai. Pačioje XX a. pradžioje filmuose ima rastis siužetas: užuot filmavę iš konteksto ištrauktą vaizdą, autoriai ėmė derinti scenas, kad jomis perteiktų tam tikrą pasakojimą. Scenos vėliau imtos dalyti į atskirus kadrus.
Iki 3 dešimtmečio patys filmai būdavo begarsiai, tačiau seansuose visada grodavo pianistai ar net visas orkestras, atliekantis muziką, iliustruojančią filmo vaizdus. 3 dešimtmetyje prie daugumos didžiųjų filmų buvo pridedama specialiai jiems parašyta muzika.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kinas Europoje plito ir vystėsi gerokai lėčiau nei JAV, kur iškilo Holivudas. Tačiau 3 dešimtmetyje Europos kino meistrai - tokie kaip Sergėjus Eizenšteinas ar Fridrichas Vilhelmas Murnau - pagerina padėtį.
3 dešimtmetyje atsiranda technologija, leidžianti prijungti prie filmo garso takelį. 1927 m. sukurtas pirmasis pilnametražis muzikinis filmas su įterptais dialogais - "Džiazo dainininkas". Ilgainiui garsiniai filmai užgožė nebyliuosius.
Spalva kine atsirado pamažu. Jau pirmieji filmai kartais būdavo dažomi įvairiais būdais (atskirai po kadrą arba viskas viena spalva). Ištobulinus technologijas, po Antrojo pasaulinio karo spalva įsitvirtina kine.
XX a. 6-8 deš. kinta kino kalba, stilius. Atsiranda nepriklausomų, kino akademijose išauklėtų kino kūrėjų karta. Iškyla prancūzų "Naujoji banga".
Paskutiniame XX a. deš. ir XXI a. pradžioje kine vis labiau įsitvirtina skaitmeninės technologijos.
[taisyti] Kino rodymas
Pirmasis tik kinui skirtas teatras atidarytas Pitsburge, Pensilvanijoje, 1905 m. Per kelerius metus atsirado tūkstančiai tokių teatrų. JAV jie buvo vadinami "nikelodeonais", nes bilietas kainuodavo "nikelį" (5 ct).
Iš pradžių visi filmai buvo kuriami su tikslu parodyti juos kino teatruose. Televizijos atsiradimas leido filmus transliuoti didesnėms auditorijoms. Prie kino išėjimo už kino teatro ribų prisidėjo ir video kasečių bei DVD atsiradimas, pastaruoju metu - legalus ar negalus filmų siuntimasis internetu. Todėl dabar yra filmų, kuriamų specialiai televizijai ar video juostoms.
[taisyti] Kinas Lietuvoje
Pagrindinis straipsnis: Kinas Lietuvoje.
1897 m. Vilniuje įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m.
Pirmosios kronikos imtos filmuoti 1909 m. 1931 m. sukurtas pirmasis lietuviškas pilnametražis filmas "Onytė ir Jonelis".
[taisyti] Taip pat žiūrėkite
- Aktoriai
- Skaitmeninis kinas
- Filmų kritika
- Filmų festivaliai
- Filmų režisieriai
- Kino operatoriai
- Filmo žanras
[taisyti] Daugiau skaitykite
- Vytautas Mikalauskas "Trumpa, bet nuostabi istorija"
- David Parkinson "Kino istorija"
[taisyti] Nuorodos
- Repertuaras: www.kinas.info, www.cinema.lt,www.delfi.lt,www.filmai.lt
- Naujienos: www.kinas.info, www.delfi.lt,www.filmai.lt
- Internet Archive - filmai, kuriuos licencija leidžia laisvai parsisiųsti, tarp jų nemažai klasikinių
