Gabrielė Petkevičaitė-Bitė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 m. kovo 18 d. Puziniškio dvare prie Smilgių (Panevėžio raj.) - 1943 m. birželio 14 d. Panevėžyje) – rašytoja, publicistė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
[taisyti] Biografija
Gimė bajorų šeimoje. Tėvas, gydytojas 1865 m. su šeima persikėlęs į Joniškėlį, pradėjo dirbti vietinėje ligoninėje. 1866 - 1868 m. ją privačiai mokė Laurynas Ivinskis, vėliau - kiti namų mokytojai. Nors ir būdama silpnos sveikatos, su pažeistu stuburu, 1878 m. Mintaujoje baigė vokiečių aukštesniąją mokyklą ir dar išlaikė egzaminus Mintaujos vyrų gimnazijoje. 1885 m. Deltuvoje, Tiškevičiaus dvare, lankė bitininkystės kursus.
1889 m. Jurgis Bielinis jai pradėjo pristatinėti draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Nuo 1890 m. bendradarbiavo laikraštyje „Varpas“ - pasiuntė savo pirmąją korespondenciją („Iš Panevėžio“). Rašydama į „Ūkininką“ pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. Ėmėsi daraktorės darbo - slaptai mokė vaikus ir suaugusius. 1893 m. įsteigė „Žiburėlio“ draugiją neturtingiems moksleiviams ir kultūros darbuotojams remti.
Gautą draudžiamą spaudą geriausiai sekėsi platinti per pas jos tėvą besigydančius ligonius. Žandarai įtarė ją platinant ir parsigabenant spaudos iš Palangos po atostogų. Buvo surengę ir kratą, bet nieko nepešė. 1896 m. ją aplankęs Povilas Višinskis atvežė Žemaitės apsakymo rankraštį. Vėliau ir pati supažindino su Žemaite ir ta jų nuoširdi draugystė išliko visą gyvenimą. Su Žemaite slapyvardžiu Dvi Moteri rašė pjeses ir komedijas „Velnias spąstuose“, „Kaip kas išmano, taip save gano“, „Parduotoji laimė“, „Litvomanai“.
1898 m. rudenį jos iniciatyva ir lėšomis organizuota ekskursija po Lietuvą. Kartu keliavę Petras Avižonis, Povilas Višinskis, seserys Juškytės aplankė Žemaitę, P. Kriaučiūną, Justiną Staugaitį ir kitus visuomenės veikėjus. Neišdildomą įspūdį padarė Vincas Kudirka, atkakliai dirbęs paskutinėmis savo gyvenimo dienomis. 1899 m. Palangoje režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“.
1901 m. grįžo į Puziniškį, kuris, kaip ir Joniškėlis, tapo ano meto lietuvių veikėjų susitikimo vieta. 1907 m. - pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo pirmininkė. 1908 m. - viena iš Lietuvių moterų sąjungos, o 1922 m. - Lietuvos moterų sąjungos steigėjų. 1909 - 1913 m. dirbo dienraščio “Lietuvos žinios” redakcijoje.
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje išlaikė felčerio egzaminus. Dirbo vaistinės vedėja, felčere. Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai. 1920 m. išrinkta į Steigiamąjį Seimą. Pirmininkavo pirmajam posėdžiui, kaip vyriausia Seimo atstovė.
Parašė apysakų ir apsakymų („Vilkienė“, „Dievui atkišus“, „Homo sapiens“ ir kt.), romaną „Ad astra“ (1933 m.), atsiminimų („Karo metų dienoraštis“, „Iš mūsų kovų ir vargų“), paskelbė publicistikos ir kritikos straipsnių.
1929 m. apdovanota 3-ojo laipsnio, o 1936 m. - I-ojo laipsnio Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu. Panevėžyje įsteigtas memorialinis muziejus, Puziniškyje veikia memorialinė ekspozicija. Jos vardu pavadinta Panevėžio biblioteka ir Joniškėlio vidurinė mokykla, kurioje įrengtas memorialinis kambarys.
