Devanagari raštas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Devanagari (sanskrito k.: देवनागरी —, Devanāgarī) - rašto sistema, naudojama Šiaurės Indijos kalbose: sanskrite, hindi, maratų, sindų, biharų, bilų, konkani, bodžpuri, nepalų. Rašoma iš kairės į dešinę.
Rašto sistema susiformavo apie 1200 m. iš Sidamo skripto. Pavadinimas kildinamas iš sanskrito žodžių deva - dievybė, nāgara - miestas.
Devanagari sudaryta iš 12 balsių, arba dar vadinamų grynųjų garsų (svara) ir 34 priebalsių ir ornamentinių garsų (vyanjana).
Turinys |
[taisyti] Kilmė
Devanagari raštas gimė iš Sidhamo rašto XII ir XIII amžių sandūroje, pamažu pakeisdamas, tuo metu plačiai vartotą, Šarada raštą. Abi šios rašto sistemos kildinamos iš Guptų rašto, o šis savo ruožtu kilęs iš Brahmi rašto, naudoto valdant imperatoriui Ašokai III a. pr. Kr.
[taisyti] Balsės
| Raidė | Raidė su diakritiku“प्” | Tarimas | Tarimas su / p / | IAST atitikmuo | ITRANS atitikmuo | Lietuviškas atitikmuo |
| अ | प | / ə / | / pə / | a | a | tariama kaip a raidė žodyje mašina |
| आ | पा | / ɑː / | / pɑː / | ā | A | tariama kaip a žodyje namas |
| इ | पि | / i / | / pi / | i | i | tariama kaip i žodyje kitas |
| ई | पी | / iː / | / piː / | ī | I | tariama kaip y (pvz., žodyje plyta) |
| उ | पु | / u / | / pu / | u | u | tariama kaip u žodyje tupi |
| ऊ | पू | / uː / | / puː / | ū | U | tariama kaip ū (pvz., žodyje kūnas) |
| ए | पे | / eː / | / peː / | e | e | lietuviško atitikmens neturi. Tartųsi kaip trumpas garsas ė (pvz., anglų k. žodyje café) |
| ऐ | पै | / əi / or / ai / | / pəi / or /pai/ | ai | ai | tariama kaip dvibalsis ei (pvz., žodyje eina). |
| ओ | पो | / οː / | / poː / | o | o | tariama kaip garsas o žodyje tonas |
| औ | पौ | / əu / or / au / | / pəu / or /pau/ | au | au | tariama kaip dvibalsis au (pvz., pjauna) |
| ऋ | पृ | / ɻ̩ / | / pɻ̩ / | ṛ | R | tariama kaip trumpas garsas r (pvz., ir) |
| ॠ | पॄ | / ɻ̩ː / | / pɻ̩ː / | ṝ | RR | igesnis garsas r (pvz., ryja) |
| ऌ | पॢ | / l̩ / | / pl̩ / | ḷ | LR | trumpas ir minkštas garsas l kaip žodyje klijai |
| ॡ | पॣ | / l̩ː / | / pl̩ː / | ḹ | LRR | ilgesnis, bet minkštas garsas l panašiai kaip žodyje lempa |
[taisyti] Priebalsiai
| Sprogstamieji | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Duslus neaspiruotas |
Duslus aspiruotas |
Skardus neaspiruotas |
Skardus aspiruotas |
Nosinis garsas | |
| Velarinis | क (k) / kə /; Žodyje tik |
ख (kh) / khə /; Žodyje karma |
ग (g) / gə /; Žodyje ginti |
घ (gh) / gɦə /; Aspiruotas / g / |
ङ (ṅ) / ŋə /; Žodyje bingo |
| Palatalinis | च (c) / cə /; Žodyje citrina |
छ (ch) / chə /; Aspiruotas / c / |
ज (j) / ɟə /; Žodyje džiunglės |
झ (jh) / ɟɦə /; Aspiruotas / ɟ / |
ञ (ñ) / ɲə /; Žodyje knyga |
| Retrofleksinis | ट (ṭ) / ʈə /; ? |
ठ (ṭh) / ʈhə /; ? |
ड (ḍ) / ɖə /; ? |
ढ (ḍh) / ɖɦə /; ? |
ण (ṇ) / ɳə /; ? |
| Dantinis | त (t) / t̪ə /; Žodyje tėtis |
थ (th) / t̪hə /; Aspiruotas / t̪ / |
द (d) / d̪ə /; Spanish: darbas |
ध (dh) / d̪ɦə /; Aspiruotas / d̪ / |
न (n) / nə /; English: nosis |
| Lūpinis | प (p) / pə /; Žodyje spinta |
फ (ph) / phə /; Žodyje pilti |
ब (b) / bə /; Žodyje batas |
भ (bh) / bɦə /; Aspiruotas/ b / |
म (m) / mə /; Žodyje mina |
| Skambieji | ||||
|---|---|---|---|---|
| Palatalinis | Retrofleksinis | Dantinis/ alveolinis |
Velarinis/ glotinis |
|
| य (y) / jə /; Žodyje jūs |
र (r) / rə /; ? |
ल (l) / lə /; Žodyje lova |
व (v) / ʋə /; Žodyje vaza |
|
| Šnypščiantis/ frikatyvinis |
श (ś) / ʃə /; Žodyje aš |
ष (ṣ) / ʂə /; ? |
स (s) / sə /; Žodyje kasa |
ह (h) / ɦə /; Žodyje alkoholis |
[taisyti] Skaičiai
| ० | १ | २ | ३ | ४ | ५ | ६ | ७ | ८ | ९ |
| 0 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
[taisyti] Nuorodos
- Labai naudingas puslapis, skirtas devanagari ženklų tarimo ir rašybos mokymuisi
- Supaprastinta raidžių rašbos ir tarimo schema
- Abecėlė ir tarimas
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
