Astrologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Astrologija - žinios, kuriomis siekiama nustatyti žmonių ir pasaulio likimą, stebint dangaus kūnų padėtį ir judėjimą. Astrologiją praktinkuojantys asmenys - astrologai - teigia, kad dangaus kūnai įtakoja arba yra susiję su žmogaus asmenybės bruožais, svarbiais įvykiais jų gyvenime ar net fiziniais bruožais.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Nuo neatmenamų laikų žmonės stebėjo dangaus kūnų judėjimą ir lygino jį su tuo, kas vyksta Žemėje. Pirmykščių žmonių supratimu, dangaus šviesuliai laikyti dievybėmis, įtakojusiomis viską, kas vyko Žemėje.
Astrologija atsirado Babilonijoje maždaug prieš 5 tūkstančius metų. Tai buvo mokslo, religijos ir tikėjimų sinkretizmas. Mokslinė astrologijos dalis tyrė dangaus kūnų judėjimo dėsningumus.
[taisyti] Radiniai
Seniausi astrologiniai piešiniai yra kilę iš Asirijos. Ninevijos griuvėsiuose, tuometinės karaliaus Ašurbanipalo (668-626 m. pr. m. e.) bibliotekos liekanose buvo rasti dantiraščio tekstai, kurie laikomi seniausiais iki dabar žinomais astrologijos rašytiniais šaltiniais.
[taisyti] Astrologija Babilone, Egipte, Graikijoje
Dvylika zodiako ženklų (Avinas, Jautis, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis, Žuvys) yra sukurti Babilono žynių 700 m. pr. m. e.
Apie 600 m. pr. m. e. Babilono astrologija išplito po Egiptą, Graikiją ir kitas Vidurio Rytų valstybes.
420 m. pr. m. e. Demokritas išpopuliarino astrologiją po visą Graikiją. Zodiako ženklams duoti graikiški vardai. Antikoje astronomijos ir astrologijos ribos buvo neaiškios.
Astrologija ir astronomija buvo verčiamasi ir senajame Egipte. Egipto astronomai visų pirma buvo užsiėmę laiko skaičiavimu: kalendoriniai metai visada prasidėdavo reguliariai užeinančiu Nilo potvyniu ir turėdavo 356 dienas, metai buvo skirstomi į 12 mėnesių, kurių kiekvienas turėjo trisdešimt dienų ir dar penkias papildomas dienas. Egipto astrologai jau sudarinėjo dienos horoskopus.
Astrologija taip pat buvo paplitusi ir senovės Graikijoje. Apie 150 m.e.m. Klaudijus Ptolemėjus parašė šimtmečiais galiojantį standartinį astrologijos veikalą "Tetrabiblos". Jo Pasaulio modelis su Žeme viduryje ir aplink ją sferomis judančiomis (tuo metu žinomomis) septyniomis planetomis, prie kurių buvo priskiriamos Saulė ir Mėnulis, iki XVI šimtmečio buvo laikomas astronominiu dėsniu. Iki pat XVIII amžiaus astrologija buvo dėstoma universitetuose kaip rimtas mokslas. Po to ji dingo iš mokymo planų.
[taisyti] Dabartis
Remiantis "Gallup" apklausos duomenimis 32 milijonai suaugusiųjų amerikiečių tiki astrologija. Du trečdaliai visos JAV spaudos reguliariai spausdina horoskopus. Milijonai žmonių visame pasaulyje pagal horoskopus tvarko savo asmeninį gyvenimą ir darbo reikalus. Buvęs Amerikos prezidentas Ronaldas Reiganas savo dienotvarkę taip pat sudarinėjo atsižvelgdamas į vieno astrologo iš San Francisko prognozes.
Sudarant horoskopus, remiamasi individualiais tyrimais, paplitusiomis senovės Asirijos, Egipto ir Babilono žynių idėjomis, ar savais prasimanymais. Astrologija prisidėjo, tiriant Saulės sistemos sandarą, planetų fizinę prigimtį, visatos struktūrą ir evoliuciją.
Sudarant horoskopus, nesiremiama fizikiniais dangaus kūnų dydžiais (kad Saulė yra įkaitęs dujų plazmos rutulys, Mėnulis ir planetos yra šalti kūnai, o Žemė ir kitos planetos sukasi aplink saulę, o Mėnulis – aplink Žemę).
Astrologai tebesiremia geocentrine sistema, kurią sukūrė Ptolemėjus mūsų eros pradžioje, surašė ir horoskopų interpretacijos taisykles, kurios nepakito iki šiol. Be to, Rytų šalyse egzistuoja ir kitos astrologinės taisyklės. Astrologijos "veiksmingumas" paaiškinamas psichologiniu Barnumo/forerio efektu.
[taisyti] Astrologijos ir astronomijos sankirta
- Astrologijoje Saulės, Mėnulio ir kitų planetų poveikis žmogui nepriklauso nuo jų nuotolio iki Žemės. Ignoruojamos tolimesnės žvaigždės, galaktikos ir kvazarai.
- Astrologija suteikia mistinę reikšmę Zodiako žvaigždynams. Bet jie yra tik atsitiktinė įvairiuose nuotoliuose nuo mūsų esančių žvaigždžių projekcija. Laikui bėgant, dėl žvaigždynų judėjimo vaizdas kinta ir jie palaipsniui išyra.
- Žinomos įvairios Zodiako dalijimo į žvaigždynus schemos. Žvaigždynų skaičius kinta nuo 6, senojoje Babilono schemoje, iki 28, vienoje iš kiniečių schemoje.
- Dėl Žemės ašies precesijos su 26 000 metų periodu Saulės padėtis Zodiako žvaigždynuose lėtai kinta. Todėl astrologinės taisyklės nebeatitinka tų žvaigždynų, kuriems jos buvo sukurtos.
- Žemėje yra didžiuliai rajonai į šiaurę ir į pietus nuo speigračių, kuriuose pusmetį Zodiakas iš viso nematomas. Sudaryti horoskopą ten gimusiems gyventojams sudėtinga.
[taisyti] Moksliniai tyrinėjimai
Psichologas Bernardas Silvermanas ištyrė beveik 2978 šeimų ir 478 išsiskyrusių porų ar gimimo datos ir astologinių ženklų "suderinamumas" turi įtakos. Paaiškėjo, jog "nesuderintos" poros skirdavosi nei dažniau, nei rečiau už "suderintas".
Fizikas Džonas Mak-Džervis išstudijavo 6000 politikų ir 17000 mokslininkų gimimo datas bei biografijas. Patikrinimas parodė, kad abiejų žmonių grupių gimimo laikas buvo visiškai atsitiktinis. Panašius tyrimus atliko ir M. Gauquelin, R. Culver bei daugelis kitų mokslininkų. Visų jų rezultatai tie patys: zodiako ženklai neturi įtakos profesijos pasirinkimui, sveikatai.
1987 m. G. Deanas išdalino 22 žmonėms jų horoskopus, prieš tai sumainęs juos su visiškai "priešingų" ženklų horoskopais. Net 95% apklaustųjų manė, kad jų charakteriai aprašyti teisingai.
Prancūzų mokslininkas Mišelis Goklenas išrinko vieno iš Prancūzijos žmogžudžių horoskopą ir išsiuntė jį 150-čiai žmonių. Laiškuose jis paprašė įvertinti, kiek tas horoskopas jiems tinka. Net 94% apklaustųjų atsakė, kad šiame horoskope atpažįsta save.
[taisyti] Nuorodos
Lietuvių kalba:
Anglų kalba:
