Šilkverpis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Bombyx mori | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šilkverpis (Bombyx mori) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Šilkverpiai (Bombyx mori) - daugiausia Kinijoje paplitę drugiai.
Šilkverpiai yra 32-38 mm pločio, balkšvi arba perlinės spalvos, per sparnus eina ryškiai geltoni dryžiai.
Šilkverpių poravimasis trunka 6-8 valandas. Po to po kelių dienų patelė padeda apie 400 kiaušinėlių, o pati žūsta. Iš pradžių geltoni, kiaušinėliai tamsėja ir tampa pilkais. Kiekvienas kiaušinėlis yra ovalinės paplokščios formos, 1-1,5 mm dydžio. Neapvaisinti kiaušinėliai išlieka geltonais ir išdžiūsta. Apvaisinti kiaušinėliai peržiemoja, kitais metais išsirita vikšrai, kurie vėliau iš vientiso šilkinio siūlo suka sau kokoną, kuriame virsta drugiais.
Jau nuo seno žmonės naudojosi šilkverpių vikšrų sugebėjimu gaminti šilkinius siūlus.
[taisyti] Vikšrai
Vikšrai yra rusvos ar gelsvos perlinės spalvos. Kai kurių veislių vikšrai yra juosvai pilki arba visai juodi. Ant trečio ir aštunto nugarinės pusės žiedo yra dvi pusmėnulio formos dėmės, nors kai kurios veislės jų neturi.
Po 30-35 dienų nuo išsiritimo vikšrai gali pradėti gaminti siūlus. Vikšras išleidžia ore greitai siūlu virstančią proteininę medžiagą ir charakteringais galvos judesiais suka siūlus į kokoną. Kokoną sudaro vientisas iki 3000 m ilgio siūlas. Kokonas yra ištęstos ovalo fomos, vietinių Kinijos veislių - geltonas, japoniškų veislių - žalsvas, kitų veislių - baltas.
Specialiai šilko gamybai šilkverpių vikšrai auginami Kinijoje, Japonijoje, Indijoje ir pietų Europoje. Per kryžminimą gaunami skirtingų spalvų siūlai, pvz., auksinės spalvos arba kitų atspalvių. Šilkverpių auginimą komplkuoja tai, kad jie minta tik vienos rūšies augalo (Morus gentis) lapais. Dėl to šio augalo lapai yra importuojami į Europą.
 Kiaušinėliai |
 Vikšrai (7 d.) |
 Vikšrai (30 d.) |
