Zefyras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
|
|
|
Zefyras (gr. Ζέφυρος) graikų mitologijoje - vakarų vėjo personifikacija, vienas iš keturių Anemojos vėjų. Buvo manyta, kad Zefyras gyveno oloje, esančioje Trakijoje. Jis yra Eos ir Eolo sūnus. Kiti trys vėjai, jo broliai: Borėjas, šiaurės vėjas, Notas, pietų vėjas, Euras, rytų vėjas. Jis yra žinomas kaip apvaisinantis vėjas, pavasario pasiuntinys. Romėniškas ekvivalentas - vėjo dievas Favonijus, kuris valdė augalus ir gėles.
Zefyras turėjo keletą žmonų pagal skirtingas istorijas:
- Zefyras buvo Iridės, vaivorykštės deivės vyras;
- Jis pagrobė deivę Chloridę (taip pat jo sesuo) ir suteikė jai valdžia ties gėlių sritimi. Su Chloride jie susilaukė Ampikso, Mopso, Karpo. Jis su savo broliu Borėju varžėsi dėl Chloridės, galiausiai laimėjo jos atsidavimą;
- Su kita seserimi harpija Podagre (taip pat žinoma kaip Kelaeno) jis susilaukė Balijaus, Ksanto ir Achilo arklių.
- Istorijoje apie Kupidoną/Erotą ir Psichę Zefyras tarnauja Kupidonui nunešdamas Psichę prie Kupidono rūmų (kitoje versijoje į olą).
