Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions Starcraft - Vikipedija

Starcraft

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

StarCraft (SC)
Kūrėjas

Blizzard Entertainment

Leidėjas

Blizzard Entertainment

Išleidimo data

United States of America balandžio 1 1998 (Windows)

Žanras

Realaus laiko strategija

Režimas

Vieno arba daug žaidėjų

Platforma

Windows, Mac OS, Mac OS X, Nintendo 64

Medija

CD-ROM, Nintendo 64 Cartridge

Licencija

{{{licencija}}}

Svetainė

blizzard.com

Starcraft - realaus laiko strateginių kompiuterinių žaidimų serija, sukurta JAV kompanijos Blizzard. Žaidimo mokslinės fantastikos stiliaus, pagrindinė mintis - kovos žvaigždžių sistemose. Išleistas 1998 metais. Tais pačiais metais tai buvo perkamiausias žaidimas ir geriausio RTS žaidimo titulo laimėtojas. Tai vienas iš populiariausių RTS žaidimų pasaulyje.

Nors tai mokslinės fantastikos žaidimas, StarCraft yra daug kuo panašus į senesnį populiarų Blizzard kompanijos žaidimą Warcraft II. Kūrėjai stengėsi kad žaidimas nebūtų žinomas kaip "WarCraft kosmose," todel net iš esmės perrašė žaidimo grafinį variklį. Žaidimo istorija apima nesibaigiančius ir susipynusius karus tarp trijų rasių: žmonių Terran, bendram protui paklūstančių, fiziskai labai stiprių, bet technologiskai beviltiškų zergų, ir keistų angamtiškų galių turinčių humanoidų Protoss.

Tai bestseleris visame pasaulyje, tačiau didžiausios sėmes jis sulaukė Pietų korėjoje. Ten rengiami nacionaliniai turnyrai kurie rodomi per televiziją, geri žaidėjai įgauna sportininko profesionalo statusą ir tampa žvaigždėmis.


Turinys

[taisyti] Esmė

Dvi Terranų batllecruiser flotilės susiduria lemiamoje kovoje
Enlarge
Dvi Terranų batllecruiser flotilės susiduria lemiamoje kovoje
Pagrindinis strapsinis: StarCraft žaidimo eiga

Žaidimo tikslas kontroliuoti ir išnaudoti zonas su resursais, kurie išdėstytos po žaidimo teritoriją. Tam, kad tai būtų pasiekta, būtina statyti pastatus, tobulinti technologiją, gaminti karius ir darbininkus. Resursai būna dviejų tipų: mineralai, kurių reikia beveik visiem kariam ir pastatam gaminti, ir vespene dujos, kurių reikia labiau pažangiems kariams ir technologijmos kurti/gaminti. Mineralai matomi kaip mėlyni kristalai ir išgaunami su darbininkais (SCV iš Terran'ų, Drone iš Zerg'ų ir Probe iš Protoss'ų), o vespene dujos yra geizerio pavidalo, iš kurio virsta žali debesys. Tam, kad išgauti šį resursą reik pastatyti pastatą ant jo (Refinery Terran'ams, Extractor Zerg'ams, Assimilator Protoss'ams) ir tik tada darbininkai gali išgauti šį vertingą resursą. Negana to, kiekvienas žaidėjas gali gaminti tik ribotą skaičių karių tam, kad padidintų savo karių skaičių, žaidėjai turi statyti tam tikrus pastatus (Supply deport pastatus teranai, Overlord kovinius vienetus zergai, Pylon pastatus protosai). Galutinė riba - 200, kurios padidinti nebegalima.

Protosai gali statyti kitus pastatus tik prie Pylon, zergai gali statyti pastatus tik ant Creep (gličios masės kuri padengia žemės pavirsių pastačius Hatcherie arba Creep coloniją). Žmonės neturi jokių apribojimų ir stato kur tik yra vietos, negana to žmonių pastatai iškilus grėsmei gali perskristi į saugesnę vietą.

Protoss'ų karių ir pastatų paviršių dengia skydai kurie regeneruojasi pamažu, Zerg'u tiek pastatai tiek unitai yra gyvi ir sveiksta po sužeidimų. Žmonių pastatai ir unitai žinoma nesitaiso savaime, juos tik gali pataisyti SCV, už tam tikra kieki resursų. Išimtis barakuose pagaminti kariai, kuriuos pagydo medikai (medikai atsirado tik „Brood war“ papildyme).

Daugybė įvairių kovinių vienetų ir pastatų panaudoja žaidėjai tam, kad įveiktų savo priešininką. Protingas resursų naudojimas, plėtimasis tam, kad užimtų naujas vietas su resursais, nuolatinė priešo veiksmų žvalgyba, taktiškai apgalvotos atakos ir gynybiniai veiksmai, leidžiantys išlaikyti kiek įmanoma didesnę teritoją, yra pergalės raktas. Dar svarbu žinoti ir tinkamai išnaudoti savo pasirinktos rasės teigiamas savybes ir rasti silpnas vietas tiek priešininko rasėje tiek jo atliekamuose veiksmuose. Dėl to, kad rasės labai skirtingos, daug žaidėju susikoncentruoja žaisti tik su viena.

Žmonės - rasė, kuri naudoja techniką ir mašinas, ir pozicinio karo taktikas (ypač prieš protosus) pasiekti pergalei. Protosai turi tiek mašinas tiek ir paslaptingų antgamtiškų galių, jie gamina brangius ir stiprius karius pergalei pasiekti. Zergai susitelkia tik raumenų jėga stengiasi palaušti priešininką savo karių kiekiu ir nuolatinėmis atakomis. Nepaisant to, kad rasės turi tokių didelių skirtumų visų jų pajėgumai vienodi.

[taisyti] Pasikeitimai

Starcraft gerokai pagerintas playginus su warcraft II, ankstesniu Blizzard kūriniu, kuris buvo sukritinkuotas dėl dviejų labai panašių rasių. Starcraft perėmė skirtingų rasių koncepciją iš žaidimo War Wind.

Vos tik išleidus žaidimą rasių(Zerg, Protoss ir Terran) koviniai pajėgumai buvo nelygūs. Bet Blizzard labai stengėsi ir viskam ištaisyti buvo išleista visa serija pataisymų, galiausiai 1998 isleistas StarCraft: Brood War pratęsimas, kuris turėjo ir naujus karius rasių balansui pagerinti ir tuo pačiu, dar trys naujus pilnaverčius vienam žaidėjui skirtus misijų kompanijos epizodus, pratęsiančius senosios dalies istoriją, su naujais ir senais didvyriais (žr. Starcraft siužetas.

[taisyti] Žaidimo tinkle režimas

Blizzard turi nuosavą žaidimo tinkle serverį battle.net kuriame renkasi dauguma žaidėjų. Fanai žaidimo yra sukūrę žemėlapių, kurie labiai palankūs AI, todėl kartais žaidžiama "CompStomp" stiliaus partijos. Grupė žmonių pries nesąžinigą pranašumą turintį kompiuterio valdomą žaidėją. Žaidžiama įvairiomis komandų kombinacijomis.

Taip pat populiarūs UMS žemėlapiai kuriuose panaudojant galingą Starcraft žemėlapių redaktorių, kur sukuriami įvairūs mini žaidimai su savitomis taisyklėmis. Dažnai tokie žemėlapiai atspindi šventes, pasaulinius įvykius.

[taisyti] Privatūs serveriai

Be Battle.NET egzistuoja ir gausybė privačių serverių, kuriuose renkasi, arba uždaras ratas labai pajėgių žaidejų, arba, dažniau, tiesiog tie, kurie turi piratines žaidimo kopijas ir negali patekti į Battle.NET.

[taisyti] Nuorodos

Wikiquote logo
Vikicitatų projekte yra citatų, susijusių su straipsniu:


Oficialios svetainės

Žaidimo novelės

žaidimo archyvų ir apžvalgų svetainės

pagrindinės


Žaidėjų bendruomenės svetainės

turnyrų svetainės

kovos įrašų svetainės

Lietuvoje


Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu