Simonas Dachas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Simon Dach | |
|---|---|
 |
|
| Gimė | Mirė |
| 1605 | 1659 |
| Pervalkoje | Karaliaučiuje |
Simonas Dachas (Simon Dach; 1605 liepos 29 d. – 1659 m. balandžio 15 d.) - vokiečių poetas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Mykolas Biržiška, remdamasis J. Sembritzkio Geschichte des Kreises Memel, (1918), teigia, jog Dacho giminė kildintina “iš Dochų, kurių Benediktas 1533 I 8 iš kunigaikščio Albrechto gavo Paupio (vok. Backmesland, Bachmann) dvarą paliai Klaipėdą”. Simono tėvas, dirbęs Klaipėdos teismo vertėju, be vokiečių, taip pat mokėjo lietuvių, kuršių ir lenkų kalbas. Motina, kilusi iš pasiturinčios pirklių Leplerių giminės, mirė Simono vaikystėje. Simono brolis Jonas (iš antrosios tėvo santuokos), kaip ir tėvas, dirbo Klaipėdos teismo lietuvių kalbos vertėju, o pastarojo sūnus Valentinas buvo Klaipėdos lietuvių bažnyčios preceptorius, nuo 1685 metų – Kretingos (lietuvių) klebonas.
Pradžios mokyklą Simonas Dachas lankė Klaipėdoje. 1619 m., padedamas giminaičių, išvyko į Karaliaučių. 1621–1626 m. kaip pasiturinčio giminaičio, teologijos studento M. Wolderio padėjėjas išvyko į Vitenbergą, kur mokėsi miesto mokykloje. Vėliau savo žinias, ypač klasikinių kalbų srityje, gilino Magdeburgo gimnazijoje.
Studijų metais, bėgdamas nuo maro epidemijos, paliko Magdeburgą ir grįžo į Karaliaučių. 1626–30 m. Karaliaučiaus universitete studijavo filosofiją bei teologiją.
Studijų metais vertėsi privačiomis pamokomis, su mokinių choru dalyvaudavo laidotuvėse, kuriose buvo atliekami jo paties eiliuoti kūriniai mirusiajam pagerbti (epicedijos). Ilgainiui S. Dachas ėmė gauti vis daugiau tokių užsakymų ir netgi pagarsėjo kaip “mirties dainius”. 1638 m. iškilmingomis S.Dacho kūrybos eilėmis buvo sveikinamas į Karaliaučių iš Berlyno atvykęs Prūsijos kunigaikštis Georgas Vilhelmas. Jam proteguojant, S. Dachas (tuo metu Karaliaučiaus katedros mokyklos mokytojas, 1633–39) 1639 m. metais gavo profesoriaus vietą Karaliaučiaus universitete ir ėmė jame dėstyti antikinę literatūrą ir poetiką. Nuo 1640 m. universiteto profesorius, nuo 1656 m. – rektorius.
1641 metais vedė Reginą Pohl, augino aštuonis vaikus. Priešpaskutiniais gyvenimo metais iš kunigaikščio Friedricho Wilhelmo gavo dovanų 10 ūbų dvarelį netoli Karaliaučiaus, taip užtikrindamas žmonos ir vaikų išlaikymą po savo mirties (žmona mirė 1685 m.).
[taisyti] Kūryba
Garsėjo lotyniškais ir vokiškais proginiais eilėraščiais bei scenos veikalais. 1635 m., atvykus į Karaliaučių Lenkijos karaliui Vladislovui IV, buvo parodytas S.Dacho sceninis veikalas Cleomedes (Kleomedas). Viena žinomesnių Dacho pjesių Prussiarchus (arba Sorbuisa) pastatyta 1644 metais Karaliaučiaus universiteto įkūrimo šimtmečio proga.
S.Dachas buvo produktyvus kūrėjas - vokiečių kalba parašė daugiau kaip tūkstantį, o lotynų kalba virš pustrečio šimto poezijos kūrinių. Daug jų tapo mėgstamomis giesmėmis, kai kurios, išverstos į lietuvių kalbą, pateko į lietuviškus giesmynus.
Ypač išgarsėjo daina virtęs Simono Dacho kūrinėlis Anke von Tharau ("Taravos Anikė", 1637 m.). Mykolas Biržiška teigia, kad šią giesmę Dachas parašė Taravos (šalia Karaliaučiaus) klebono A. Neanderio dukters Onos (1615–1689) jungtuvėms su Trempų klebonu Jonu Partatium. “Taravos Anikei” muziką sukūrė H. Albertas, ji buvo išspausdinta jo vardu išleistose “Arijose” (“Arien”, 1638–1650), todėl kurį laiką buvo manoma, jog ir žodinio teksto autorius yra kompozitorius. Tiubingene gyvenęs kompozitorius ir dainininkas Friedrichas Silcheris 1827 m. šiam tekstui sukūrė kitą melodiką, kuri Vokietijoje, ypač šiaurės rytų regione, tapo itin populiari ir išstūmė H. Alberto kompoziciją. “Taravos Anikei” paplisti padėjo ir tai, kad ją 1778 m. į vokiečių aukštaičių kalbą išvertė ir į rinkinį Tautų balsai dainose (“Stimmen der Völker in Liedern”) įtraukė J.G. Herderis, o XIX a. pradžioje ji buvo įtraukta į Clemenso Brentano ir Achimo von Arnimo parengtą vokiečių liaudies poezijos rinkinį Stebuklingas berniuko ragas (“Des Knaben Wunderhorn”). Vokiečių autorius Willibaldas Alexis šios istorijos motyvus panaudojo dramoje Ännchen von Tharau (1829).
S.Dacho kūryba atskirais leidiniais pasirodė tik po jo mirties, o pilnas jo eilėraščių rinkinys buvo išleistas 1876 m. (leidėjas Hartmutas Oesterley).
1653 m. pasirodžiusioje Danieliaus Kleino lietuvių kalbos gramatikoje įdėta Simono Dacho lotyniška dedikacija, kurioje iškelti D.Kleino nuopelnai lietuvių kalbai.
[taisyti] Kita
Nobelio premijos laureatas Günter Grass Baroko laikus vaizduojančioje apysakoje Susitikimas Telgtėje (“Das Treffen in Telgte”, 1979) Simoną Dachą padarė pagrindiniu kūrinio veikėju.
