Pažaislio vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pažaislio vienuolyno bažnyčia

Pažaislio vienuolyno bažnyčios freskos

Pažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu, esanti Pažaislyje, Kauno marių pusiasalyje. Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių regione.

Po vienuolynu yra mažai tyrinėti požemiai ir tuneliai.

[taisyti] Istorija

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII-XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Žygimantui Pacui. Paminėtina, kad mirusio vienturčio sūnelio atminimui įamžinti K. Ž. Pacas nutarė pastatyti gražiausią Lietuvoje bažnyčią ir pavesti ją kamalduliai. Vienuolyną ir bažnyčia statė architektai iš Italijos - Liudvikas Fredas (Venecija), Karlas Putinis, Pietras Putinis. Freskoms ir gipsatūroms daryti pakviesta skulptorių grupė iš Lombardijos, marmuras statyboms gabentas iš Krokuvos skaldyklų. Iš pradžių vienuolynas vadinosi Mons Pacis (Ramybės Kalnas; taip pat - aliuzija į fundatoriaus giminę), vėliau ėmė vadintis Kamalduliais, dar vėliau - Pažaisliu.

1661 m. popiežius Aleksandras VII padovanojo K. Ž. Pacui Dievo Motinos paveikslą kaip savo palaiminimą už gražią šventovę, pastatytą Marijos garbei (paveikslas garsus ne tik savo menine, bet ir stebukline verte). Gavus popiežiaus Aleksandro VII ir kamaldulių ordino generolo leidimą, iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas įvyko 1664 m. lapkričio 3 d. 1667 m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. 1712 m. užbaigti apdailos darbai, bažnyčią spalio 15 dieną konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Iš pradžių vienuolyne gyveno kamaldulių ordino vienuoliai, tačiau po 1831 m. sukilimo carinė Rusijos valdžia, vienuolius perkėlė į Mogiliovo srities vienuolynus. Kitais metais visas turtas perduotas stačiatikių Uspenijos vienuolynui. Dar 1812 m. vienuolynui nuostolių padarė Napoleono žygis.

1921 m. vasario 19 d. apleistas vienuolynas perduotas iš Čikagos atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims, kurias 1948 m. iš čia išvijo tarybinė valdžia. Vienuolynas neveikė, jo pastatai naudoti įvairioms reikmėms - buvo senelių globos namai, psichiatrijos ligoninė. 1967-1992 m. jame veikė M. K. Čiurlionio muziejaus filialas. 1992 m. vienuolynas vėl atiduotas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.

[taisyti] Meno vertybės

Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus didumo freskų. Iki 1950 m. vienuolyne buvo tikinčiųjų ypač gerbiamas „Marijos su Kūdikiu” paveikslas, tačiau šiuo metu jis saugomas Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Vienuolyne yra šeši M. A. Palonio tapyti molbertiniai paveikslai, tarp jų - fundatoriaus K. Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės portretai. Šiauriniame bokšte pakabinti du bažnyčios ir šv. Romualdo titulų varpai, nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso 1676 m.