Nojus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nojus (Noahas; sen. hebr. nōah) žydų ir krikščionybės mitologijoje - pagrindinis mito apie pasaulio tvaną herojus, tipologiškai ir genetiškai artimas šumerų-akadų, mitologiniams veikėjams Ziusudrui, Atrachasisui, ir Utnapiščiui. [1]
[taisyti] Išnašos
- ↑ „Mitologijos enciklopedija: 2 tomas“, Vaga, Vilnius