Nemirėliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nemirėlis (angl. undead, rus. нежить) – fantastinė (mitologinė) būtybė, kuri susidarė iš mirusios gyvos būtybės. Nemirėliai – tai fantastinių būtybių klasė, kuriai priskiriami zombiai, vampyrai, mumijos, skeletai, gūlai ir pan. Dalis nemirėlių yra žinomi iš įvairių tautų mitų ir folkloro, kitos – sukurtos fantasy ir siaubo knygų, žaidimų, filmų kūrėjų. Tiek folklore, tiek fantasy jie laikomi Blogio ar Chaoso būtybėmis, priešiškomis viskam, kas gyva (bent jau žmonėms).
Turinys |
[taisyti] Klasifikacija
Nemirėlių klasifikacija:
a) Kūniniai nemirėliai (angl. corporeal undead) – zombis, vampyrai, mumijos, skeletai, gūlai ir kt.
b) Bekūniai nemirėliai (angl. incorporeal undead) – šmėklos, vaiduokliai, pamėklės, nemačios ir kt. Apibūdinimas „bekūniai“ reiškia, kad jų kūnas nematerialus (jie neturi materialaus kūno).
[taisyti] Atsiradimas
Teigiama, kad nemirėliai atsiranda keliais būdais.
Dalis jų atsiranda savaime – lavonus, skeletus ar kitokius palaikus atgaivina ir „nemirėlišką“ gyvybę juose palaiko maginė energija. Arba mirusiųjų sielos savaime įgauna gebėjimą veikti šiame pasaulyje.
Kitus tikslingai (ar kartais netyčia) naudodami magiją sukuria magai, dvasios, demonai. Nemirėlį sukūręs magas gali jį valdyti ir panaudoti savo tikslams (kaip kovotoją, asmens sargybinį, sargą ir pan.). Dar vienas būdas – gyvas žmogus gali tapti nemirėliu dėl prakeikimo ar ypatingos ligos. Lyčais magai tampa savo noru, specialiu maginiu ritualu, siekdami padidinti savo magiškas galias.
Vaiduokliais neretai tampama, kai mirštantysis valios pastangomis sulaiko savo sielą šiame pasaulyje, kad įvykdytų kažkokią neatliktą užduotį, atkeršytų savi priešams ir pan. – ko nepadarė būdami gyvi.
[taisyti] Silpnybės
Folklore ir fantasy paprastai teigiama, kad visi nemirėliams (ar daliai jų) nekenkia paprastos atakos (kai kur teigiama, kad „žemesnieji“ kūniniai nemirėliai gali būti nukauti ir paprastais ginklai, tačiau tokiais atvejais juos reikia tiesiog sukapoti į gabalus). Tačiau nemirėliai jautrūs atakoms šventais ar pašventintais objektais (pvz., šventintu vandeniu) arba magiškais ginklais. Taip pat nemirėlius galima nukauti kerais, dvasine pastanga (vadinamasis varymas, kurį gali atlikti dvasininkai, ypač naudojant dvasininko religijos simbolį, pvz., kryžių), o taip pat ugnimi. Skirtingų rūšių nemirėlių jautrumas visiems šiems kaunantiems poveikiams gana varijuoja.
Vampyrai tradiciškai galutinai nukaunami mediniu kuolu, kuris turi perverti širdį (kai kuriose tradicijose vampyrai gali būti tam nejautrūs, bet nukaunami kitaip). Zombiai gali atakuoti ir sukapoti. Norint juos padaryti nekenksmingais reikia nukauti asmenį, kuriuos juos sukūrė (jei tai sukurtieji zombiai) ar sunaikinti didelę jų kūno dalį. Todėl šūviai stambiais šratais efektyvesni prieš zombį, negu paprastos kulkos. Skeletai laikomi silpniausiais nemirėliais, kuriuos gana lengva įveikti kirstynių ginklais (išimtis – duriamieji ginklai, kadangi duriant į skeletą, smaigalys nuslysta, ir pataikoma į tuštumą tarp kaulų). Tačiau, pagal kai kurias sistemas, sukapoti skeletai gali vėl „susimontuoti“, todėl norint juos sunaikinti, reikia naikinti magija ar tiesiog sudeginti. Lyčus pažeidžia kerai (ypač gydomoji magija), ugnis. Gydomoji magija laikoma itin efektyvia kovos priemone prieš nemirėlius, kadangi nemirėliai laikomi savotiška priešingybe gyvybei.
Bekūnių nemirėlių visiškai neveikia paprasti ginklai. Tačiau Vaidmenų žaidimuose dažnai teigiama, kad juos veikia (ar tiesiog užmuša) saulės šviesa. Užkerėti ginklai bekūnius nemirėlius žeidžia, tačiau žeidimo lygis priklauso nuo užkerėtumo lygio (smogiant bekūniui nemirėliui ginklas be poveikio pereina per nematerialų nemirėlio kūną, tačiau geležtę ar antgalį „persunkusi“ magija žeidžia.
Teigiama, kad vampyrams ir daugeliui bekūnių nemirėlių tekantis vanduo yra neįveikiamas barjeras – net skraidantys nemirėliai negali virš jo praskristi. Itin jautriomis paprastam vandeniui laikomos mumijos, nes vanduo tirpina jų kūną.
Kai kuriose kultūrose teigiama, kad nemirėliai vengia kai kurių augalų, pavyzdžiui, česnako, kurpelės, šermukšnio, lazdyno, gluosnio, bugienio, palisandro. Matyt, kad ši tradicija pagrįsta ikikrikščionišku tikėjimu, kad kai kurie augalai yra šventi. Dar viena priemonė nuo nemirėlių – valgomąja druska nupilta juosta.
[taisyti] Nemirėliai vaidmenų žaidimuose
Populiarioje fantasy mėgėjų subkultūroje nemirėlius gana smarkiai išpopuliarino vaidmenų žaidimai.
Dungeons & Dragons ir kitose panašiose VŽ sistemose dvasininkai (klierikai) gali nuvaryti nemirėlius, pasiremdami savo globėjomis dievybėmis ir panaudodami savo religinius simbolius. Galingų dvasininkų poveikis gali būti toks stiprus, kad silpnesni kūniniai nemirėliai tiesiog subyra, o bekūniai – išsisklaido. Ši idėja buvo perimta iš religinio tikėjimo, kad vampyrai bijo kryžiaus. Blogio dievų dvasiškiai gali valdyti nemirėlius.
Vaidmenų žaidimuose neprotingi buki kūniniai nemirėliai veikia kaip priešininkai, kuriuos tiesiog reikia užmušti ar kitaip sunaikinti. Tuo tarpu protingi nemirėliai (vampyrai, lyčai) gali būti siužete svarbūs antagonistai, su kuriais gali tekti bendradarbiauti ar, atvirkščiai, kurių planus tenka griauti. Dalyje žaidimų žaidėjas gali pasirinkti veikėją nekromantą, tuomet žaidėjui tenka rūpinti „nemirėlių ūkiu“.
