Majai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Majai - Centrinės Amerikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikos pietuose (Čiapas, Jukatano šiaurė), Gvatemaloje, vakarų Hondūre ir šiauriniame Belize. Majų kalba dabar kalba apie 800 tūkst. žmonių, daugelis iš jų taip pat kalba ispaniškai. Prieš ispanų kolonizaciją (iki XVI a.), majai turėjo vieną iš pačių pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje. Jie vertėsi žemdirbyste, statė didelius akmeninius pastatus ir piramides, šventyklas, gamino aukso ir vario dirbinius, turėjo hieroglifų raštą, kuris yra gerai ištyrinėtas ir iššifruotas.

[taisyti] Istorija

Apie 1500 m. pr. m. e. majai gyveno kaimuose ir vertėsi žemdirbyste - daugiausia augino kukurūzus, pupas ir moliūgus. Vėliau jie pradėjo statyti ceremoninius pastatus ir jų kompleksus, o apie 200 metus šie kompleksai ėmė plėstis ir tapo miestais, kuriuose buvo šventyklų, piramidžių, aikščių, rūmų, dvarų, žaidimo aikštelių. Tada majai išvystė savo raštą (hieroglifus), sudėtingą kalendorių ir astronominę sistemą. Jie skaldė labai daug akmenų naudodami kietesnius akmenis. Išvystė irigacijos ir terasų sistemas. Majai gamino popierių (daugiausia iš figmedžių), rašė knygas. Taip pat gerai pažinojo skulptūros ir raižymo meną. Architektūros paminklai ir įrašai akmenyse yra pagrindiniai majų kultūros likučiai, pasiekę mūsų laikus. Ankstyvojoje majų kultūroje galima įžvelgti olmekų civilizacijos įtaką.

Majų iškilimas prasidėjo apie 250 metus; majų kultūros klasikinis laikotarpis truko iki 900 m. Civilizacijos klestėjimo laikotarpiu buvo apie 40 miestų, kuriuose gyveno 5-50 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai miestai: Tikalis (Tikal), Uasaktunas (Uaxactún), Kopanas (Copán), Bonampakas (Bonampak), Palenkė (Palenque), Rio Bekas (Río Bec). Klestėjimo metu majų buvo apie 2 mln., dauguma gyveno dabartinės Gvatemalos žemumose. Po 900 metų, klasikinė majų civilizacija ėmė sparčiai nykti, didieji miestai ir kulto centrai ištuštėjo ir apžėlė džiunglių augmenija. Tokio spartaus nykimo priežastys nėra aiškios; kai kurie mokslininkai mano, kad tai įvyko dėl ginkluotų konfliktų ir žemės išveikvojimo (suprastėjusios sąlygos žemdirbystei). Tačiau vėlesniame laikotarpyje dar keletą šimtmečių klestėjo kiti majų miestai, tokie kaip Čičen Ica (Chichén Itzá), Usmalis (Uxmal) ir Majapanas (Mayapán), esantys Jukatano pusiasalio aukštumose. Kai XVI a. į Ameriką įsiveržė ispanų kolonizatoriai, dauguma majų tebuvo žemdirbiai, gyvenę kaimuose ir garbinę savo protėvius.

Iš majų kultūros daugiausia yra išlikę kulto centrai, kuriuose yra daug piramidžių, šventyklų, rūmų, pastatytų iš kalkakmenio blokų, gausiai išpuostų ornamentika, su įrašais apie istoriją, religiją ir astronomiją. Dėl to majų civilizacija laikoma bene iškiliausia iš visų Amerikos civilizacijų, gyvavusių iki K. Kolumbo. Tačiau tikroji hieroglifų prasmė ir kronikos paaiškėjo tik praėjus keliems amžiams po to, kai ispanai aptiko įstabius majų statinius.

Sisteminiai majų civilizacijos tyrinėjimai prasidėjo apie 1830 m., o pirmieji iššifravimo atvejai pasitaikė tik XX a. pirmojoje pusėje. Jų dėka šiek tiek paaiškėjo majų religija, kuri turėjo savo gamtos dievų panteoną (taip pat ir saulės, mėnulio, lietaus, grūdų dievus). Dvasininkų luomas buvo atsakingas už sudėtingus religinius ritualus ir ceremonijas. Greta religijos, labai gerai buvo išvystyta matematika ir astronomija. Vienas iš pačių pažangiausių matematikos pasiekimų buvo nulio sąvoka. Astronomijoje buvo naudojamasi sudėtingu kalendoriumi, kuris rėmėsi saulės metais (18 mėnesių po 20 dienų ir papildomas 5 dienų laikotarpis), buvo šventieji metai (13 ciklų po 20 dienų) ir daug kitų ciklų, pradėtų skaičiuoti nuo 3114 m. pr. m. e. Majų astronomai turėjo tikslias Mėnulio ir Veneros pozicijų lenteles ir mokėjo numatyti Saulės užtemimus.

Remdamiesi šiomis žiniomis apie majus, XX a. viduryje mokslininkai klaidingai manė, kad majų visuomenę sudarė taikingi dvasininkai-astronomai ir paklsunūs valstiečiai. Manyta, kad majai buvo giliai pasišventę religiniams dalykams, priešingai nei karingos indėnų tautos vidurio Meksikoje. Tačiau tolesni iššifravimo darbai parodė, kad vadovų dinastijos kariavo tarpusavyje, ėmė aukštuomenę į nelaisvę. Nelaisvius jie kankindavo, luošindavo ir aukodavo savo dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir žmonių aukojimai buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad šitokios aukos užtikrina derlingumą, vaisingumą, parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms nelaimes ir chaosą. Žmogaus kraujas esąs būtinas santykius su dievais užmegzti, todėl majų vadai kaip tarpininkai tarp žmonių ir dievų praktikavo kraujo aukas ir net savęs kankinimą.

[taisyti] Dabartis

Šiuolaikiniai majai geografiniu ir lingvistiniu požiūriu gali būti skirstomi į tokias grupes:

• jukatekai (Yucatec), gyvenantys Jukatano pusiasalyje (Meksika), šiaurės Belize ir šiaurės rytų Gvatemaloje;
• lakandonai (Lacandón) - labai maža grupė žmonių, gyvenančių pietų Meksikoje tarp Usumasintos (Usumacinta) upės ir Gvatemalos sienos;
• kičėjai, gyvenantys rytų ir vidurio Gvatemalos aukštumose (Kekchí, Picomohi, Pocomam, Uspantec, Quiché, Cakchiquel, Tzutujil, Sacapultec, Sipacapa);
• mamėjai, gyvenantys vakarų Gvatemalos aukštumose (Mam, Teco, Aguacatec, Ixil);
• kanchobalai, gyvenantys Huehuetenango regione Meksikoje (Motozintlec, Tuzantec, Jacaltec, Acatec, Tojolabal, Chuj);
• cociliai (Tzotzil) ir celtaliai (Tzeltal), gyvenantys Čiapase pietų Meksikoje;
• čolanai (Cholan), įskaitant čontalius (Chontal) ir čolius (Chol) Čiapaso šiaurėje ir Tabasko valstijoje (Meksika) bei čorti majus (Chortí) iš pačių Gvatemalos rytų;
• huastekai (Huastec), gyvenantys šiaurinėje Verakruso valstijoje bei gretimoje San Luis Potosi valstijoje vidurio rytų Meksikoje.

Pagrindiniai skirtumai yra tarp aukštumose ir žemumose gyvenančių majų. Jukatekai, lakandonai ir čontaliai-čoliai gyvena žemumose. Huastekai yra tiek geografiškai, tiek lingvistiškai labiausiai izoliuota majų gentis. Visi kiti majai gyvena aukštumose.

Dabar majai daugiausia augina grūdines kultūras: kukurūzus, pupas ir moliūgus. Gyvena bendruomenėmis, kaimuose, fermose. Žemės ūkio įrankiai primityvūs. Jukatekai laiko kiaules, vištas, kartais - jaučius. Pramone majai beveik neužsiima, o jei ir užsiima, beveik visa orientuota į namų vartojimo prekes. Be to, žemės ūkio kultūras parduoda gretimiems regionams, kur jų nėra.

Apranga tradicinė, ypač tarp moterų; vyrai daugiau dėvi šiuolaikinius drabužius. Audimas ir verpimas buvo populiarus, tačiau dabar gana retas, ir daugelis nešioja fabrikuose pagamintus drabužius.

Beveik visi majai yra nominalūs katalikai, tačiau jų krikščionybė yra glaudžiai presipynusi su pagoniškai tikėjimais. Gilios kosmologijos tradicijos. Viešumoje vyrauja daugiau krikščioniški ritualai, namuose praktikuojama taip pat ir ikikolumbinės eros tikėjimai.