Kimono
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kimono (着物) - tradicinis japonų rūbas, dažniausiai siuvamas is šilko, nors neretai naudojami medvilnė ar poliesteris. "Kimono" japoniškai reiškia "kažkas, ką vilki", nes seniau žmonės kimono vilkėdavo kasdien. Dabar jis vilkimas tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, per oficialias ceremonijas, nors yra žmonių, kurie ir dabar kasdien rengiasi kimono.
Kimono - tai "T" raidės formos kelius siekiantis chalatas su labai ilgomis rankovėmis. Moteriški kimono dažniausiai yra labai spalvingi ir išmarginti gėlėmis, drugeliais ir pan. Kartu su apdaru, žmonės apsijuosia labai platų diržą, vadinamą obi. Obi būna toks pats spalvingas, bet dažniausiai visiškai kitokios spalvos nei yra pats kimono.
Visi japonių kimono yra tokio paties dydžio, tad moterys turi atsiraitoti juos, kad jie joms būtų tinkami. Labai aukšti ar apkūnūs žmonės turi įsigyti jiems tinkančius kimono.
Kimono yra labai brangūs. Vienas tikras moteriškas kimono gali kainuoti daugiau nei 10 000 JAV dolerių, todėl tik mažai kas juos teperka. Obi taip pat yra brangūs: vienas gali kainuoti net keletą tūkstančių dolerių. Kai kurie žmonės patys siuvasi sau kimono arba perka juos iš antrų rankų.
Kimono dažniau dėvi moterys, nei vyrai. Vyrai jį velkasi tik per vestuves ir arbatos gėrimo ceremonijas. Vyrų kimono susideda iš dviejų dalių: haori (viršaus) ir hakama (apačios).
Japonai gali lankyti specialius būrelius, kur mokosi, kaip reikia taisyklingai dėvėti kimono ir apsijuosti obi bei kaip juos parinkti. Dauguma eilinių japonių nežino, kaip tinkamai apsirengti kimono. Joms, reikalui esant, pagelbėja specialūs "kimono aprengėjai".
