Kazimira Prunskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazimira Danutė Prunskienė (g. 1943 m. vasario 26 d.) - politikė, pirmoji ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 17 d. - 1991 m. sausio 10 d.), Lietuvos moterų asociacijos bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė.

[taisyti] Biografija

Gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajono Vasiuliškių kaime. 1944 m. kovo mėn. neteko tėvo, kurį kaip 1941 m. birželio sukilimo dalyvį, nužudė NKVD.

1949–1956 m. mokėsi Švenčionių rajono Kaltanėnų septynmetėje (dabar – pagrindinė) mokykloje, nuo 1956 m. – Vilniaus 1–ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1960 m.

1960 m. įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos (dabar – Ekonomikos) fakultetą, kurį 1965 m. baigė ir įgijo ekonomistės specialybę.

1970–1971 m. studijavo šio fakulteto aspirantūroje. 1971 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidatės (dabar – ekonomikos mokslų daktarės) disertaciją.

1986 m. apgynė ekonomikos mokslų daktarės (dabar – habilituotos socialinių mokslų daktarės) disertaciją.

1964–1965 m. dirbo Vilniaus namų statybos kombinate ekonomiste.

1965–1986 m. – Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresnioji dėstytoja, nuo 1978 m. – docentė.

1981–1986 m. dirbo mokslinį darbą Vengrijos universitetuose, 1982–1983, 1986, 1988 m. – VFR universitetuose. 1982–1983 m. jai paskirta A. von Humboldto fondo (VFR) stipendija.

1986–1988 m. – Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui, 1988–1989 m. – Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektorė.

1988 m. – viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų. 1988–1990 m. buvo šio judėjimo iniciatyvinės grupės, Tarybos narė.

1989–1990 m. – Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja.

1989 m. Šiaulių teritorinėje rinkimų apygardoje išrinkta TSRS liaudies deputate. 1989–1990 m. dirbo Tarybų Sąjungos Aukščiausiojoje Taryboje ir TSRS liaudies deputatų kongrese.

1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė, išrinkta Verkių rinkimų apygardoje Nr. 5. Kandidate 1990 m. iškėlė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje–Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje.

1990–1991 m. – Ministrė Pirmininkė pirmojoje (XXII) Vyriausybėje.

1996–2000 m. – VII Seimo narė, išrinkta Molėtų–Švenčionių rinkimų apygardoje Nr. 54. Kandidate į Seimą 1996 m. iškėlė Lietuvos moterų partija. Seime dirbo Ekonomikos komitete, buvo Nepriklausomos frakcijos seniūnė.

1997–1998 m. – Molėtų rajono savivaldybės tarybos narė.

2000 m. – VIII Seimo narė, išrinkta Molėtų–Švenčionių rinkimų apygardoje Nr. 54. Kandidate į Seimą 2000 m. iškėlė Naujosios demokratijos partija. Seime dirba Ekonomikos, Europos reikalų komitetuose, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininkė, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos seniūnė.

1993 m. įsteigė individualią įmonę „K.Prunskienės konsultacinė firma” („K.Prunskienė-Consulting”). Iki 1996 m. buvo jos prezidentė ir verslo konsultantė.

Nuo 1996 m.- 2001 m. dirbo nepagrindinėje darbovietėje – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė.

1991–1994 m. – Europos politinių studijų centro konsultacinės tarybos narė, 1993–1996 m. – Tarptautinio ekonominių reformų ir bendradarbiavimo komiteto Bonoje narė. Nuo 1994 m. – Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentė. Nuo 1995 m. – Moterų–pasaulio lyderių tarybos (prie Harvardo universiteto, JAV) narė. Nuo 1998 m. – Parlamentarų–lyderių fondo valdybos narė. Nuo 1999 m. – Tarptautinės informatizacijos akademijos akademikė, nuo 2001 m. - Tarptautinės menedžmento akademijos tikroji narė. Europos moterų organizacijų matronato narė. Nuo 2001 m. – Lietuvos moterų futbolo asociacijos prezidentė. Nuo 2002 m. Jungtinių tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto valdybos pirmininkė.

Nuo 1991 m. – Lietuvos–Europos instituto, visuomeninės mokslinės ne pelno organizacijos, prezidentė. Nuo 1992 m. – Lietuvos moterų asociacijos prezidentė. Nuo 1998 m. – Ekonominės strategijos ekspertų tarybos koordinatorė, dirba makroekonomikos srityje. Nuo 1998 m. - Ekonomistų klubo prezidentė.

1995 m. – viena iš Lietuvos moterų partijos steigėjų. Nuo 1995 m. vasario 25 d. iki 1998 m. – šios partijos pirmininkė. 1998 m. perrinkta atsinaujinusios ir pavadinimą pakoregavusios Naujosios demokratijos/Moterų partijos pirmininke. Nuo 2000 m., pakeitus partijos pavadinimą, – Naujosios demokratijos partijos pirmininkė. 2001 m. susijungus Naujosios demokratijos partijai ir Lietuvos valstiečių partijai išrinkta Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininke. Nuo 2005 m. partijai pakeitus pavadinimą yra Lietuvos valstiečių liaudininkod sąjungos pirmininkė.

[taisyti] Veikla atkuriant Lietuvos nepriklausomybę

Aktyvią politinę veiklą pradėjo 1988 m. – viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990 - 1992m. – Lietuvos Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatė. 1990 - 1991m. - pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.

1990 m. pirmoji susitiko su JAV prezidentu Dž. Bušu, Didžiosios Britanijos premjere M.Tetčer, Prancūzijos prezidentu F.Miteranu, Vokietijos kancleriu H. Koliu. Po šių susitikimų M.Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva. Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę apdovanota Romoje Minervos prizu.

Išleido politikos publicistikos knyga „Gintarinės ledi išpažintis“ (1991), „Užkulisiai“ (1992), „Iššūkis drakonui“ (1992), „Išsivadavimo kaina“ (1993), „Laisvėjimo ir permainų metai“ (1995) autorė.

1995 metais buvo viena iš Lietuvos moterų partijos įkūrimo iniciatorių. Šiuo metu yra Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė.

[taisyti] Nuorodos

• K. Prunskienės svetainė

Lietuvos ministrai pirmininkai
	Ministrai pirmininkai	Augustinas Voldemaras | Mykolas Sleževičius | Pranas Dovydaitis | Vincas Mickevičius-Kapsukas | Ernestas Galvanauskas | Kazys Grinius | Ernestas Galvanauskas | Antanas Tumėnas | Vytautas Petrulis | Leonas Bistras | Mykolas Sleževičius | Augustinas Voldemaras | Juozas Tūbelis | Vladas Mironas | Jonas Černius | Antanas Merkys
	LTSR Ministrų tarybos pirmininkai	Justas Paleckis | Mečislovas Gedvilas | Motiejus Šumauskas| Juozas Maniušis | Ringaudas Bronislovas Songaila | Vytautas Sakalauskas
	Ministrai pirmininkai	Kazimiera Danutė Prunskienė | Albertas Šimėnas | Gediminas Vagnorius | Aleksandras Algirdas Abišala | Bronislovas Lubys | Adolfas Šleževičius | Laurynas Mindaugas Stankevičius | Gediminas Vagnorius | Irena Degutienė | Rolandas Paksas | Irena Degutienė | Andrius Kubilius| Rolandas Paksas | Eugenijus Gentvilas | Algirdas Brazauskas | Zigmantas Balčytis | Gediminas Kirkilas

Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarai

Aleksandras Algirdas Abišala | Povilas Aksomaitis | Nijolė Ambrazaitytė | Aleksandras Ambrazevičius | Laima Liucija Andrikienė | Vytenis Povilas Andriukaitis | Irena Andriukaitienė | Kazimieras Antanavičius | Leonas Apšega | Mykolas Arlauskas | Rimantas Astrauskas | Zbignev Balcevič | Vilius Baldišis | Julius Beinortas | Vladimiras Beriozovas | Egidijus Bičkauskas | Algirdas Mykolas Brazauskas | Audrius Butkevičius | Virgilijus Juozas Čepaitis | Medardas Čobotas | Arūnas Degutis | Juozas Dringelis | Algirdas Endriukaitis | Balys Gajauskas | Eugenijus Gentvilas | Bronius Genzelis | Miglutė Gerdaitytė | Petras Giniotas | Kęstutis Glaveckas | Eimantas Grakauskas | Kęstutis Grinius | Vincas Ramutis Gudaitis | Romualda Hofertienė | Gintautas Iešmantas | Stanislovas Gediminas Ilgūnas | Albinas Januška | Egidijus Jarašiūnas | Vladimir Jarmolenko | Vidmantė Jasukaitytė | Zenonas Juknevičius | Jurgis Jurgelis | Česlovas Juršėnas | Virgilijus Kačinskas | Antanas Karoblis | Juozas Karvelis | Valdemaras Katkus | Egidijus Klumbys | Vytautas Kolesnikovas | Stasys Kropas | Česlovas Kudaba | Algirdas Kumža | Bronislovas Juozas Kuzmickas | Vytautas Landsbergis | Kęstutis Lapinskas | Mečys Laurinkus | Arvydas Kostas Leščinskas | Jonas Liaučius | Bronislovas Lubys | Jonas Mačys | Stasys Malkevičius | Leonas Milčius | Jokūbas Minkevičius | Albertas Miškinis | Donatas Morkūnas | Kazimieras Motieka | Birutė Nedzinskienė | Algimantas Norvilas | Česlav Okinčic | Romualdas Ozolas | Justas Vincas Paleckis | Vytautas Paliūnas | Jonas Pangonis | Algirdas Vaclovas Patackas | Rolandas Paulauskas | Saulius Pečeliūnas | Eugenijus Petrovas | Virginijus Pikturna | Vytautas Petras Plečkaitis | Petras Poškus | Vidmantas Povilionis | Jonas Prapiestis | Kazimira Danutė Prunskienė | Vytautas Adolfas Puplauskas | Antanas Račas | Gintaras Ramonas | Liudvikas Narcizas Rasimavičius | Rasa Rastauskienė | Liudvikas Saulius Razma | Algirdas Ražauskas | Kęstutis Rimkus | Audrius Rudys | Romualdas Rudzys | Benediktas Vilmantas Rupeika | Liudvikas Sabutis | Kazimieras Saja | Aloyzas Sakalas | Algirdas Saudargas | Algimantas Sėjūnas | Liudvikas Simutis | Česlovas Vytautas Stankevičius | Rimvydas Raimondas Survila | Valerijonas Šadreika | Saulius Šaltenis | Lionginas Šepetys | Gediminas Šerkšnys | Albertas Šimėnas | Jonas Šimėnas | Jonas Tamulis | Aurimas Taurantas | Vladas Terleckas | Pranciškus Tupikas | Algimantas Vincas Ulba | Kazimieras Uoka | Gediminas Vagnorius | Zigmas Vaišvila | Petras Vaitiekūnas | Nijolė Vaitiekūnienė | Rimvydas Valatka | Birutė Valionytė | Povilas Varanauskas | Eduardas Vilkas | Emanuelis Zingeris | Alfonsas Žalys | Vidmantas Žiemelis